Pirmieji duomenys apie pasitraukusiuosius iš kaupimo sistemos buvusių prognozių nepatvirtina. Pasitraukusiųjų dalis smarkiai viršija prognozuotą, teigia Lietuvos banko atstovai. Nuolatinis kartojimas, kad linksmybės ar vakarėlis baigsis ir išauš prastesnė diena, bent jau dabar neatrodo virstantis realybe.
Lietuvos banko duomenys iškalbingai rodo, kad didžioji dalis (apie 72 proc.) atsiimtų lėšų persikėlė į bankų sąskaitas, po 3 proc. nukeliavo būsto ir vartojimo paskoloms grąžinti, o 16 proc. buvo išgryninta. Siekio paaiškinti vartojimo augimą dėl atsiimtų lėšų taip pat nepastiprina įspūdingi skaičiai – tik apie 5 proc., iš kurių nėra aišku, kokia dalis – padidėjimas dėl minimų pinigų.
Šiuo atveju verta atkreipti dėmesį, kad atsiimti pinigai pateko ne į indėlius, o į banko sąskaitas. Šis faktas nustebino Seimo narį: kodėl žmonės rinkosi ne papildomą grąžą, o jos negauti. Šiandien dar neturime apklausos duomenų, kurie galėtų aiškiau atskleisti žmonių motyvus. Tačiau esamų duomenų paaiškinimai gali būti keli. Visų pirma, matyt, žmonėms reikia lankstumo, kad jie galėtų bet kada pasinaudoti savo pinigais. Antra, pasitikėjimo sistema klausimas.
2024 metų Eurobarometro duomenys rodė, kad atsakant į klausimą: „Kiek pasitikite šiais subjektais, dalyvaujančiais draudimo ir privačių pensijų planų platinime ir (arba) kūrime, siekdami užtikrinti gerus rezultatus vartotojams ir adekvačią pensiją?“ Atsakė, kad visiškai pasitiki – 4 proc., linkę pasitikėti – 27 proc.
Moksliniai tyrimai rodo, kad pasitikėjimas yra kompleksinis reiškinys. Reikšmės turi kokybiško valdymo supratimas, kur svarbu žemas korupcijos lygis, minimalios klientelizmo [parama mainais į privilegijas – LRT] ir protegavimo apraiškos. Kiti laikosi nuomonės, kad teisinga ir veiksminga gerovės valstybė didina bendrą pasitikėjimą, taip užtikrindama saugumą ir stabilumą. Dar kiti sako, kad bendras kultūrinis kontekstas, asmens socioekonominė pozicija ir kiti aspektai lemia pasitikėjimą.
Lietuvos, kaip ir kitų Rytų Europos šalių, visuomenė žinoma kaip aukšto nepasitikėjimo visuomenė. Pagal 2013 metų Eurobarometro duomenis, Vyriausybe nepasitikėjo didžioji dauguma gyventojų, apie du trečdalius nepasitikėjo žiniasklaida. Po dešimtmečio nepasitikinčiųjų Vyriausybe ir žiniasklaida tebebuvo apie du trečdalius šalies gyventojų.
Mūsų 2024 metų tyrimo duomenys rodo, kad su teiginiu, jog „Lietuvos Vyriausybė priims teisingą sprendimą“ visiškai sutinka arba sutinka apie trečdalį gyventojų. Dar iškalbingesnis teiginio „Lietuvos Vyriausybė gebės pasirūpinti visais gyventojais“ vertinimas – su juo visiškai sutinka arba sutinka tik apie 16 proc. gyventojų.
Taigi, grąža kaupiamojoje pensijų sistemoje gali būti nepasitikėjimo kaina, kurią renkasi žmonės. Žinoma, gaila, kad per tiek metų nepriklausomoje Lietuvoje vis dar nepavyko žymiai padidinti pasitikėjimo tiek institucijomis, tiek politine valdžia.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
