Vasarą daugelis grįžta prie aktyvesnio gyvenimo ritmo: važinėja dviračiu, bėgioja, mėgaujasi ilgais pasivaikščiojimais, komandiniais žaidimais ar leidžiasi į žygius. Tačiau nors aktyvi fizinė veikla atneša daug naudos organizmui ir gali teigiamai veikti nuotaiką, staigus fizinio krūvio augimas gali tapti nemenku išbandymu raumenims, sąnariams ir kaulų sistemai. Vaistininkė Irena Garuckienė atskleidžia, kokias klaidas žmonės dažniausiai daro po ilgesnio stagnacijos laikotarpio pradėję aktyviau judėti, ir pataria, kas gali padėti, jei traumų vis dėlto išvengti nepavyko, rašoma vaistinės „Camelia“ pranešime žiniasklaidai.
Kad judėjimas nesibaigtų trauma
Vėsesniu metų laikotarpiu ar vyraujant permainingiems orams daugelio žmonių fizinis aktyvumas būna sumažėjęs. I. Garuckienė pastebi, kad vasarą viena dažniausių klaidų – bandymas greitai „atsigriebti“ už neaktyviai praleistus mėnesius. Tačiau, siekiant išvengti traumų, vaistininkė ragina į aktyvų judėjimą ir didesnį fizinį krūvį grįžti palaipsniui.
„Žmonės dažnai po ilgos pertraukos iš karto renkasi intensyvias veiklas: nuvažiuoja keliasdešimt kilometrų dviračiu, pradeda bėgioti ilgus atstumus ar aktyviai sportuoti lauke, nors raumenys ir sąnariai tam dar nėra pasiruošę. Organizmui reikia laiko prisitaikyti, todėl svarbu nepersistengti pirmosiomis savaitėmis. Staigus ir per didelis krūvis dažnai baigiasi ne tik raumenų skausmais, bet ir patempimais, sausgyslių pažeidimais ar sąnarių perkrova“, – sako vaistininkė I. Garuckienė.
Ji taip pat priduria, kad nemaža dalis žmonių pamiršta apšilimą, nors būtent jis padeda paruošti raumenis ir sąnarius fiziniam krūviui bei suaktyvina kraujotaką. Neapšilę raumenys tampa mažiau elastingi, todėl greičiau atsiranda tempimo jausmas, spazmai ar mikrotraumos.
Kada užtenka poilsio, o kada metas kreiptis pagalbos?
Vaistininkė atskleidžia, kad po ilgos pertraukos intensyviau pasportavę žmonės neretai skundžiasi raumenų skausmu vaikštant, ypač lipant laiptais ar pritūpiant, o kai kuriems tampa sunku pakelti rankas ar net nusivilkti drabužius. Tačiau tokie skausmai dažniausiai parodo, kad buvo persistengta su fiziniu krūviu, netinkamai atlikta mankšta ar tempimo pratimai po sporto. Skausmo lokalizacija taip pat gali signalizuoti ir apie kūno dalis, kurios patyrė didžiausią krūvį.
„Esant raumenų ar sąnarių skausmui gali padėti vėsinantys arba šildantys geliai su mentoliu, kamparu ar kapsaicinu. Jei juntamas tempimas, tinimas ar ryškesnis skausmas, dažnai pasirenkamos lokaliai veikiančios priemonės su diklofenaku, ibuprofenu ar ketoprofenu, kurios padeda mažinti uždegimą ir skausmą.
Kai skausmas stipresnis arba apima didesnę kūno vietą, gali būti vartojami ir geriamieji vaistai su ibuprofenu, deksketoprofenu, naproksenu ar paracetamoliu. Vis dėlto prieš juos vartojant svarbu įvertinti savo sveikatos būklę, kitus vartojamus vaistus ir laikytis rekomenduojamų dozių“, – vardija I. Garuckienė.
Ji pabrėžia, kad po aktyvesnio fizinio krūvio nereikėtų ignoruoti organizmo siunčiamų signalų. Pasikartojantis tempimo jausmas, maudimas ar diskomfortas dažnai rodo, kad kūnui reikia daugiau poilsio ir lėtesnio tempo, o kartais ir organizmo pastiprinimo tam tikrais maisto papildais ar masažais.
Kada reikėtų sunerimti?
Nors po aktyvesnio judėjimo atsiradęs maudimas dažniausiai nėra pavojingas, kai kurie simptomai gali signalizuoti apie rimtesnę traumą. Vaistininkė pabrėžia, kad dėmesį reikėtų atkreipti į stiprų tinimą, sąnario nestabilumą, aštrų skausmą ar situacijas, kai tampa sunku priminti koją ar judinti galūnę.
„Jei skausmas labai stiprus, atsiranda didelis tinimas, mėlynės ar judesio apribojimas, nereikėtų kentėti ar gydytis vien savarankiškai. Svarbu kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti rimtesnio raumenų, raiščių, sausgyslių ar sąnarių pažeidimo požymis“, – įspėja I. Garuckienė.
Ji primena, kad didesnis fizinis aktyvumas organizmui yra naudingas, tačiau svarbiausia – pradėti atsakingai ir leisti kūnui prie pokyčių priprasti palaipsniui.
