Pasaulyje didžiausias pirminis viešas akcijų siūlymas (IPO), kurį surengė „SpaceX“, kaip teigiama, Eloną Muską pavertė pirmuoju trilijonieriumi istorijoje. Sklandi bendrovės akcijų biržoje debiuto eiga, ypač lyginant su gana chaotišku „Facebook“ IPO, neabejotinai verta dėmesio. Komercinės kelionės į kosmosą tapo dar vienu žingsniu arčiau realybės – tai perspektyva, kuri žavi ne vieną nuotykių ieškotoją. Kontraversiška E. Musko viešoji persona suteikia neišsenkančios medžiagos verslo atvejų analizei, ypač dėstytojams ir studentams. Tačiau ekonomistams bene įdomiausias yra „SpaceX“ IPO poveikis finansų rinkoms.
Tačiau ar tai iš tiesų svarbu mums – gyvenantiems kitoje Atlanto pusėje ir uždirbantiems kiek mažiau nei trilijoną JAV dolerių?
Pradėkime nuo tiesioginio ryšio. Dėl savo dydžio „SpaceX“ įtraukiama į pagrindinius pasaulio akcijų indeksus. Nors „S&P“ pasirinko standartinę įtraukimo procedūrą, kai kurie kiti indeksų sudarytojai šį procesą paspartino, atsižvelgdami į IPO reikšmę. Šiandien daugelis investicinių fondų, įskaitant pensijų fondus, remiasi tokiais indeksais siekdami atspindėti bendras rinkos tendencijas ir rizikas. Todėl nemaža dalis europiečių, taip pat ir lietuvių, netrukus turės netiesioginę investiciją į „SpaceX“ per savo pensijų kaupimo sistemas – nepriklausomai nuo to, ar jie sąmoningai pasirinko investuoti į šią bendrovę.
Viena vertus, tai visiškai logiška. Tokios apimties bendrovė neišvengiamai daro įtaką rinkų rezultatams. Kita vertus, tai sustiprina pažįstamą jausmą, kad svarbūs sprendimai, turintys įtakos mūsų finansinei gerovei, dažnai priimami kažkur kitur ir kažkieno kito.
Šis jausmas nėra naujas.
Po 2007–2008 m. pasaulinės finansų krizės centriniai bankai visame pasaulyje koregavo palūkanų normas siekdami stabilizuoti ekonomikas ir paskatinti atsigavimą. Nors šie sprendimai buvo priimami vadovaujantis viešuoju interesu, daugelis namų ūkių juos patyrė kaip papildomą neapibrėžtumo šaltinį, ypač turintys būsto paskolas. Suvokimas, kad svarbiausi ekonominio gyvenimo aspektai vis labiau priklauso nuo tolimų institucijų sprendimų, bent iš dalies paskatino alternatyvų paiešką. Viena jų tapo „Bitcoin“, kurį paslaptingasis Satoshi Nakamoto pristatė kaip sistemą, kurioje vertę nustato rinkos dalyviai, o ne centrinės institucijos. Kaip anuomet rašė vienas „Bloomberg“ komentatorių, tai buvo bandymas „demokratizuoti“ finansus.
Nesvarbu, ar ši idėja pasiteisino, ji atspindi pasikartojančią tendenciją – daugelis žmonių nori susigrąžinti bent dalį įtakos finansiniams sprendimams, kurie daro poveikį jų gyvenimui.
Tai mus grąžina prie „SpaceX“.
Šis IPO neabejotinai paskatins susidomėjimą investavimu. Galime tikėtis daugiau smulkiųjų investuotojų finansų rinkose, įskaitant ir jaunus investuotojus Lietuvoje. Žinoma, smulkieji investuotojai susiduria su rizikomis. Elgsenos šališkumai, bandos efektas ir perteklinis optimizmas yra gerai dokumentuoti reiškiniai. Vis dėlto tinkamas finansinis raštingumas ir prieiga prie kokybiškos informacijos gali paversti smulkiuosius investuotojus svarbiu ir tvariu ekonomikos augimo šaltiniu. Didesnis jų įsitraukimas jau seniai yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos Kapitalo rinkų sąjungos iniciatyvos tikslų. Ar ši iniciatyva galiausiai bus sėkminga, dar neaišku, tačiau „SpaceX“ IPO suteikia puikią progą kalbėti apie investavimo kultūros stiprinimą Europoje.
Tačiau yra ir kita šios istorijos pusė.
Artimiausiais metais galime sulaukti naujų milžiniškų technologijų bendrovių IPO – tarp galimų kandidatų minimos „OpenAI“, „Anthropic“ ir kitos sparčiai augančios dirbtinio intelekto įmonės. Jei ši tendencija tęsis, ankstyvieji investuotojai realizuos reikšmingą grąžą ir į rinką sugrįš didžiuliai kapitalo srautai. Dalis šio kapitalo jau turi numatytą kryptį. Kita dalis – dar ne.
Rizikos kapitalo fondai, šeimų biurai ir instituciniai investuotojai neišvengiamai ieškos naujos kartos augimo istorijų.
Kodėl tarp jų negalėtų būti ir Lietuva?
Iššūkis nėra vien kapitalo pritraukimas. Kapitalas seka paskui ekosistemas. Jis seka talentus, mokslinių tyrimų institucijas, verslininkus ir nuoseklią viešąją politiką. Lietuva jau pasiekė reikšmingų rezultatų kurdama finansinių technologijų ekosistemą ir pritraukdama technologijų sektoriaus įmones. Tačiau šiandien kyla kitas klausimas – ar galime tapti vieta ne tik inovatyvioms bendrovėms, bet ir investuotojams, kurie finansuoja jų augimą?
Norime to ar ne, vienaip ar kitaip jau esame susiję su „SpaceX“ IPO. Žavimės Elonu Musku ar tik toleruojame jo viešąjį įvaizdį – jo verslo imperija ir toliau plečiasi. Todėl ekonominis atsparumas kyla ne iš atmetimo ar konfrontacijos. Jis kyla iš gebėjimo prisitaikyti, numatyti pokyčius ir strategiškai persiorientuoti.
Jeigu milžiniški IPO į pasaulio rinkas išleidžia naują kapitalo bangą, Lietuva neturėtų būti vien stebėtoja. Ji turėtų kelti klausimą, kaip tapti viena iš šio kapitalo krypčių.
