Jungtinių Valstijų Atstovų rūmai pagaliau turi naują pirmininką. Tačiau Kevinas McCarthy tikrai nesidžiaugs, kad jo patvirtinimui prireikė net penkiolikos bandymų.
Žemesnieji Kongreso rūmai yra viena iš svarbiausių Jungtinių Valstijų institucijų. Joje, su Senato pritarimu, gimsta svarbiausi įstatymai. Be to, Atstovų rūmų pirmininkas yra antras eilėje po viceprezidento į šalies vadovo postą, jei atsirastų būtinybė pakeisti prezidentą.
Atrodytų, procesas turėjo būti sklandus. Juk Atstovų rūmuose daugumą įgijo Respublikonų partija. Kitaip tariant, šios politinės jėgos atstovams tereikėjo susitarti tarpusavyje. Be to, pastaruosius šimtą metų pirmininko rinkimuose niekada neprireikdavo daugiau nei vieno balsavimo.
Bet šiemet tai virto politine drama, kurios metu neišvengta nei įžeidinėjimų, nei smulkių apsistumdymų. Problemų šaltinis – dvi dešimtys Respublikonų. Dešiniojo ideologinio sparno atstovai, artimi buvusiam prezidentui Donaldui Trumpui, tesudaro 10 proc savo partijos išrinktųjų. Tačiau jų prieštaravimo pakako, kad likusių 90 proc palaikymas McCarthy nebūtų pakankamas.
Kitaip tariant, mažuma paėmė daugumą įkaite. Ir tuo pačiu sustabdė visų Atstovų rūmų darbą, mat be pirmininko į priekį negali judėti nei komitetų sudėčių patvirtinimas, nei juo labiau teisės aktų svarstymai.
Šis dešimtadalis Respublikonų ėmė kelti sąlygas ir pasiekė savo. Siekdamas žūtbūt laimėti, McCarthy sutiko su reikalavimu, kad ateityje nepasitikėjimo Atstovų rūmų pirmininko procedūrai pradėti pakaktų vieno kongresmeno balso. Tokiu būdu jis padarė save politiškai pažeidžiamu.
Be to, blokavusieji išsireikalavo įtakingų pozicijų. Pavyzdžiui, jie turės didžiulį svorį sprendžiant, kurie teisės aktai bus pateikiami svarstymui Atstovų rūmuose. Tai reikš, jog jų ideologinių nuostatų neatitinkantys įstatymai, tikėtina, bus blokuojami.
Tai gali tapti problema ir priimant sprendimus dėl paramos Ukrainai, mat ši Respublikonų mažuma užsimena ir apie jos peržiūrą. Laimei dar kadenciją baigianti Atstovų rūmų sudėtis praėjusių metų gruodį patvirtino 45 mlrd. dolerių paramos paketą, tad artimiausiu metu šis klausimas nebus toks aktualus.
Tuo pačiu tai siunčia signalą apie vidinę Respublikonų partijos krizę. Partiją tebekamuoja vidaus nesutarimai dėl požiūro į 2020 metų prezidento rinkimų teisėtumą. Visgi Atstovų rūmų kovos rodo, kad bėdos gilesnės nei Trumpo asmenybė. Kyla reikšmingesnis klausimas, kas 21 a. yra konservatyviosios vertybės, ir kaip jas derėtų atstovauti politiniame lygmenyje. Vargu, ar bus artėjama sutarimo link – juk aistras jau pradeda kaitinti po mažiau nei dviejų metų vyksiantys prezidento rinkimai.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
