„Tų krizių turėjome ne vieną NATO istorijoje, sugebėsime išspręsti. Svarbu, kad šiuo atveju mes, lietuviai, norime, jog būtų kiek galima daugiau diplomatijos santykiuose su Amerika“, – LRT TELEVIZIJAI sako prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, buvęs Lietuvos ambasadorius NATO Deividas Matulionis.
„Dienos temoje“ – pokalbis apie JAV siūlymą jungtis prie saugios laivybos Hormuzo sąsiauryje užtikrinimo koalicijos, apie NATO įtampas ir Lietuvos pasiruošimą priimti Vokietijos brigadą.
– Prezidentas sako, kad Lietuva sulaukė Jungtinių Valstijų prašymo, siūlymo prisijungti prie formuojamos koalicijos užtikrinti saugią laivybą Hormuzo sąsiauryje. Gal galite patikslinti, ar tai yra oficialus Pentagono ar Baltųjų rūmų administracijos raštas, ar tai neformalūs siūlymai, kurie buvo minėti jūsų anksčiau?
– Iš tikrųjų mes tik ką, neseniai šią savaitę, gavome naują siūlymą iš Jungtinių Amerikos Valstijų, vadinasi „Maritime Freedom Construct“, kuriame irgi siūloma prisidėti prie saugios Hormuzo laivybos užtikrinimo. Dar turime panagrinėti, kokios ten sąlygos, bet iš principo, kaip ir prezidentas šiandien aiškiai pasakė, turėtume prisijungti.
Kita vertus, tai nėra alternatyva britų ir Jungtinės Karalystės siūlymui. Na, pažiūrėsime. Iš tikrųjų manau, kad kitą savaitę turėsime galutinį sprendimą. Mes turime atsakyti solidariai.
– Bet tas „Maritime Freedom“, kurį jūs minite, tai yra Pentagono organizuojama, Baltųjų rūmų administracijos organizuojama koalicija? Kitaip tariant, kas yra ta vadavietė, kuri rūpinsis?
– JAV administracijos, tai yra Valstybės departamentas ir Karo departamentas, atitinkamai viena iš vadaviečių Amerikoje.
– Prezidentas siūlys tai apsvarstyti Valstybės gynimo taryboje. Jūs jau sakote, kad yra tarsi toks bent jau šalies vadovo manymas, jog turėtume prisijungti. Ar yra apskaičiuota, kiek logistikos arba išminavimo pajėgumų mes galėtume skirti?
– Taip, dabar kaip tik kariuomenė prie to dirba. Noriu pabrėžti, kad kitą savaitę turėtų būti aišku. Tai tikrai nebus visiškai simbolinis, tai tikrai bus gana reikšmingas Lietuvos indėlis į šitą labai svarbų klausimą ir jo sprendimą.
– Jeigu reikės kaip nors dalyti pajėgas tarp britų ir amerikiečių, ką mes darysime?
– Tikiuosi, kad nereikės. Tada žiūrėsim. Jeigu reikės, jeigu toks pasirinkimas bus, tada žiūrėsim.
– Valstybės gynimo tarybos sprendimas turės dar gauti ir Seimo mandatą, nes tokioms misijoms reikia parlamento pritarimo. Balsavimas dėl Kapčiamiesčio poligono rodo, kad ne visada visi valdantieji Valstybės gynimo tarybos sprendimams pritaria. Ar jūs manote, kad šiuo atveju, šitai misijai gausite tą mandatą?
– Tikiuosi, kad gausime, nes Kapčiamiesčio poligono atvejis parodė, kad yra nacionalinis sutarimas svarbiausiais saugumo politikos klausimais. Tikiuosi, kad ir valdančioji dauguma, ir opozicija balsuos už tą konkretų sprendimą.
– Sakote, kad jei dalis valdančiųjų nebalsuotų kaip ir už Kapčiamiesčio poligoną, tai tikitės, kad opozicija parems šitą misiją?
– Sunku pasakyti, galbūt visa valdančioji dauguma balsuos. Bet mes matome, tikrai džiaugiamės, kad yra nacionalinis susitarimas, daugelis sprendimų priimami absoliučia balsų dauguma. Tai puikus pavyzdys, kad mes galime susitelkti ir svarbiausius klausimus spręsti kartu.
– Gali tekti kartu spręsti ir klausimą dėl NATO, kurį pastaruoju metu Donaldas Trumpas vis dažniau kritikuoja. Pastarosiomis dienomis yra pasirodžiusi informacija, kad svarsto netgi kažkokias baudžiamąsias priemones įvesti šalims, kurios, jo manymu, nepakankamai prisidėjo prie karo Irane. Minima Ispanija, kurią neva svarstoma suspenduoti kaip narę aljanse. Ką apie tai galvoja Lietuva ir ar mes palaikytume tokį sprendimą?
– Mūsų pozicija yra tokia: mums reikia maksimaliai, kiek įmanoma, išlaikyti vienybę NATO viduje. NATO viršūnių susitikimas įvyks Ankaroje už dviejų mėnesių. Tikimės, kad visi valstybių vadovai dalyvaus.
Taip, klausimas gana emocingas, šioje vietoje sakyčiau, kad kritikos turėtų sulaukti ir europiečiai, nes retorika nebuvo pati geriausia. Nenorėčiau konkrečių valstybių minėti, bet jeigu esame sąjungininkai, tai norėtųsi labiau diplomatiško ir labiau sąjunginio požiūrio.
– Jūs dabar turite omenyje Europos Sąjungos šalis, kurios kritikavo Jungtines Valstijas arba konkrečiai prezidentą Donaldą Trumpą dėl karo Irane. Taip, Ankaroje liepos 7–8 dieną NATO viršūnių susitikimas ir jis vyks šitų įtemptų santykių fone. Tai ar nenutrūks santykiai?
– Tikrai manau, kad visi esame suinteresuoti, jog tie santykiai nenutrūktų. Aš tik noriu pabrėžti, kad vis dėlto turime gana daug vilties, kad taip nebus. Išties amerikiečiai kol kas nėra paskelbę jokių sprendimų – ar mažinti pajėgas, ar kaip nors ką nors suspenduoti. Branduolinio skėčio klausimas irgi niekur nejudės – amerikiečiai ne tik kad neišves savo branduolinių pajėgų, bet jas net ir stiprins.
Tai mums suteikia viltį, kad viskas nusistovės. Krizių turėjome ne vieną NATO istorijoje, sugebėsime išspręsti. Svarbu, kad šiuo atveju mes, lietuviai, norime, jog būtų kiek galima daugiau diplomatijos santykiuose su Amerika.
– Su Donaldu Trumpu susikirto ne tik Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas, bet pastarosiomis dienomis konfliktuoja ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas. Jūs, ko gero, kalbate apie Vokietijos situaciją, nes Donaldas Trumpas užsimena, kad gali atitraukti amerikiečių karius iš būtent tos šalies. Ką tai reikštų mums? Ar tai galėtų atitolinti Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje? Nes gali būti taip, kad Vokietijai tada tiesiog reikės persižiūrėti ir perstumdyti pajėgas šalies viduje.
– Aš manyčiau, kad kol kas turime spręsti pagal veiksmus, bet ne pagal vienokį ar kitokį pareiškimą, kuris buvo. Vokietija yra turbūt viena ištikimiausių Jungtinių Amerikos Valstijų sąjungininkių. Jeigu žiūrėsite į Amerikos administracijos požiūrį, tai jis kuo toliau, tuo geresnis.
Vokietija vykdo įsipareigojimus, Vokietija didina gynybos biudžetą, imasi lyderystės vystant konvencines pajėgas. Ta pati brigada yra Vokietijos lyderystės pavyzdys. Niekas kitas nėra tokio įsipareigojimo priėmęs. Vien tik Vokietijos gynybos biudžetas yra išaugęs iki 110 milijardų, tai didžiuliai pinigai. Puiku, jei Europa imasi didesnio vaidmens, tai Vokietija rodo pavyzdį.
Labai norėčiau ir tikiu, kad tokių sprendimų nebus, iš Vokietijos pajėgos nebus išvestos, nes jos irgi labai reikalingos ir amerikiečių veiksmams pačioje Europoje bei tuose pačiuose Viduriniuose Rytuose. Būtent vokiečiai suteikia visas logistines paslaugas Amerikos kariams.
– Bet jeigu taip nutinka, nes vis tiek reikėtų ruoštis įvairiems scenarijams, bent jau teorines galimybes apsvarstyti, vienas iš tokių – kad tuos amerikiečių karius iš Vokietijos Donaldas Trumpas perkelia į lojalesnes, bent jau šiuo metu jam atrodančias, tarkime, Lenkiją, Rumuniją arba Baltijos šalis. Ar vis dėlto tai būtų naudinga mums, ar mes iš to laimėtume, ar tai būtų žalingas precedentas, jeigu mes kalbėtume apie bendrą Europos Sąjungos saugumą?
– Norėtųsi, kad to susipriešinimo tikrai nebūtų ir kad nebūtų vienos šalys baudžiamos, o kitos apdovanojamos. Mes esame pasiruošę priimti daugiau Amerikos karių, bet ta priešprieša tikrai nebūtų pats geriausias sprendimas.
– Kalbant apie papildomus sąjungininkų pajėgumus, mes vis tiek pirmiausia tikriausiai galvojame apie brigadą, kaip tuos terminus įgyvendinti ir nevėluoti. Ar infrastruktūra, jūsų manymu, yra parengta ir bus parengta laiku tiek, kiek yra dabar pagal darbotvarkę suplanuota, kad galėtų treniruotis ir Vokietijos brigados, ir sąjungininkų kariai?
– Taip, infrastruktūra šiuo metu vystoma. Rūdninkuose labai intensyviai dirbama, statomos kareivinės, įrengiamos šaudyklos, ruošiamas Rūdninkų poligonas. Bet Rūdninkai bus atiduoti iš esmės Vokietijos dispozicijai, dėl to mes kaip tik turėjome priimti sprendimą įsteigti naują brigados dydžio poligoną, tai yra Kapčiamiesčio poligonas, kurį, beje, šiandien prezidentas pasiūlė pavadinti grafaitės Emilijos Pliaterytės vardu. Tikiuosi, Krašto apsaugos ministerija tam siūlymui pritars.
– Pasirašydamas Kapčiamiesčio poligono įstatymą, prezidentas kalbėjo, kad valstybė „dabar privalo atiduoti moralinę skolą savivaldybėms ir imtis papildomų veiksmų savivaldybių gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimuiׅ“, Gal jūs galite patikslinti, kas turima omenyje, ir ar tai turi būti daroma iš gynybai skirtų lėšų?
– Tai turi būti daroma iš asignavimų, kurie skirti skirtingoms ministerijoms. Jei savivaldybės geranoriškai sutinka, kad jų teritorijoje bus karinis poligonas, ir atsiranda tam tikrų nepatogumų, tai mes turime padaryti viską, kad tų nepatogumų neliktų ir žmonės jaustųsi gerai. Pavyzdžiui, kelių sutvarkymas, socialinės ir sporto infrastruktūros įrengimas, sveikatos paslaugų prieinamumo gerinimas, aplinkosaugos problemų sprendimas.
Tikrai daug iššūkių, dirba skirtingos ministerijos, bet tikrai neturėtų būti taip, kad iš Krašto apsaugos ministerijos biudžeto visos šitos papildomos funkcijos būtų dengiamos, nes tada, aišku, pinigų neliktų pačiai gynybai.
– Nuo 2020 metų kalbama apie karinę infrastruktūrą, kurios irgi prašo mūsų Vokietijos brigada. Kaip poreikį nurodė vietą Ukmergės rajone. Jau pasigirsta – vėlgi, kaip ir su Kapčiamiesčio poligonu, iš pradžių buvo tokių kritikų, kurie iš principo yra prieš tokią infrastruktūrą, kad čia dabar vėlgi gyventojams bus nesaugu ir panašiai.
Ar Krašto apsaugos ministerija, prezidentūra ir visi kiti jau bendrauja labiau su visuomene, kaip ten kas bus, ar vėl mes turėsime tokį sprogimą lygioje vietoje?
– Aš tikrai nemanau, kad čia bus koks sprogimas. Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė, kalbant apie Kapčiamiesčio poligoną, darė viską, kad įsiklausytų į žmonių nuogąstavimus. Dėl kompensacijų priimtas turbūt pats dosniausias sprendimas mūsų istorijoje. Žmonės tikrai nenukentės ir, kaip sakiau, ir savivaldybės, ir vietiniai gyventojai turėtų gauti papildomas paslaugas, verslas galėtų ateiti ir padėti būtent tiems gyventojams. Tai manau, kad viskas gerai, mūsų Krašto apsaugos ministerija tikrai neapvils.
