Net ir geri draugai nebūtinai dėl visko sutaria. Toks fonas lydėjo Emmanuelio Macrono vizitą į Jungtines Valstijas.
Prancūzijos prezidentas pagerbtas ypatingai – tai buvo aukščiausio rango valstybinis vizitas, tad Baltųjų rūmų šeimininkas Joe Bidenas priėmė svečią su ginklų salvėmis, raudonu kilimu, iškilminga vakariene ir kitais atributais. Ne veltui istoriškai abi valstybės viena kitą vadina seniausiomis sąjungininkėmis.
Visgi prieš atvykdamas į Vašingtoną E. Macronas kalbėjo kritiškai. Jis ypač akcentavo Jungtinėse Valstijose neseniai priimtus įstatymus, leidžiančius remti įvairias ekonomikos šakas. Ypatingai – prisidedančias prie klimato kaitos stabdymo. Europiečiai nuogąstauja, jog milijardinės investicijos taps paspirtimi Šiaurės Amerikos įmonėms, ir paliks Senojo žemyno konkurentus paraštėse.
Europos Sąjungos ekonomikai ir taip patiriant didelį infliacinį spaudimą, tokios tendencijos, žinoma, nedžiugina.
J. Bidenas nebuvo linkęs nusileisti, tačiau patikino, kad terpė konsensusui yra. Pats faktas, jog dialogas vyksta, iliustruoja abipusį supratimą, kad Vakarų pasaulis turi kiek įmanoma vienytis, o ne fragmentuotis.
Tad vizito metu išreikštas stiprus sutarimas dėl svarbiausios temos – brutalios Rusijos agresijos. E. Macronas kaip reta vienareikšmiškai teigė, kad tik patys ukrainiečiai gali nuspręsti, kada tinkamas laikas pradėti derybas su Kremliumi. Ir pažadėjo nespausti Ukrainos tartis, jei Kyjivas tam negalės pritarti. Juk tokia situacija nevestų prie tvarios taikos.
Tai buvo svarbūs pareiškimai, ypač žinant, jog anksčiau E. Macronas neišvengdavo kontraversiškesnių pasisakymų.
J. Bidenas savo ruožtu pakartojo būtinybę toliau remti Ukrainą. Tai daroma ne tik žodžiais, bet ir darbais – prezidentas jau pateikė siūlymą Kongresui skirti papildomus 37 milijardus dolerių paramos. Pusė iš jų numatyta karinėms reikmėms, likusi – bendrai šalies ekonomikai.
Be to, Jungtinių Valstijų prezidentas teigė neatmetąs galimybės kalbėtis su Vladimiru Putinu. Tiesa, tik su sąlyga, jog Kremliaus vadas pasiųs aiškų signalą nutraukti agresiją. Kol kas prielaidų tam nematyti, tad ir dialogas veikiausiai nusikels į ateitį. J. Bidenas taip pat patikino, kad bet kokie kontaktai su agresoriumi bus įmanomi tik suderinus pozicijas su NATO sąjungininkais.
Visi šie pasisakymai gali skambėti kaip anksčiau girdėtų tezių atkartojimas. Iš esmės taip ir yra. Tačiau negalime nurašyti to kaip smulkmenos. Vakarų valstybių pozicija Rusijos agresijos fone išlieka vieninga. Taip, Ukrainą galėtų pasiekti dar galingesnė ir modernesnė ginkluotė; taip, sankcijos galėtų būti dar griežtesnės. Tačiau Kremliaus vadų pirminiai lūkesčiai nesipildo – Ukraina didvyriškai gina laisvę, o Vakarai ją nuosekliai remia.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
