Nors ši žiema Lietuvoje elektromobiliams buvo šalčiausia per visą jų istoriją, priešingai, nei prognozavo skeptikai, pakelėse įšalusių ir energiją išeikvojusių elektrinių automobilių nematyti. Taip, tenka pripažinti, kad dėl šildymo energijos sąnaudos išaugo, bet jokių rimtesnių problemų jiems nekilo. Dabar prasideda šiltasis metų laikas, kai daugelis renkasi poilsį gamtoje, atokiau nuo miestų, rašoma „Velocitos“ pranešime. Kaip elektromobiliai vertinami čia? Kokie jų privalumai, galimybės ir trūkumai?
Elektromobilis – tarsi važiuojanti išorinė baterija
Baltijos šalių gyventojams būdinga traukti į gamtą vos saulei atšildžius žemę ir medžiams praskleidus pumpurus. Populiaru lankytis sodybose, važiuoti į atokesnius paplūdimius prie ežerų ar net leisti naktis po atviru dangumi „milijono žvaigždučių viešbutyje“. Kaip elektromobiliai išlaikys šį poilsio ir pramogų egzaminą?
Automobilių žurnalistas, žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius teigia, kad elektromobiliai šį iššūkį įveikia lygiai taip pat sėkmingai kaip ir benzininiai, dyzeliniai ar hibridiniai modeliai. Elektromobiliams galioja tie patys fizikos dėsniai, o jų pavaros sistema tiesiog naudoja kitokią energiją, į kurią būtina atsižvelgti. Lyginant su tradicinėmis transporto priemonėmis, jie netgi turi savitų privalumų.
„Vienas didžiausių elektromobilių privalumų gamtoje – elektros energija. Kai kurie modeliai pasižymi vadinamąja V2L technologija, leidžiančia energiją iš baterijos perduoti į išorę. Tai leidžia iš esmės prie elektromobilio prijungti elektrines kepsnines, skrudintuves, virdulius, apšvietimą ar įkrauti nešiojamąją garso kolonėlę. Tikėtina, kad tokios energijos visai dienai tikrai užteks“, – privalumus atskleidžia V. Milius.
Kiek laiko tarnaus baterija?
Kiek gi laiko galima šitaip maitinti išorinius prietaisus? Aktyvūs žmonės dažnai važinėja prastais keliais, todėl tinkamiausias pavyzdys būtų elektrinis krosoveris. Lietuvoje populiariausi vidutinės klasės modeliai, kaip antai neseniai į mūsų šalį atkeliavęs „Kia EV5“, kuris pasižymi minėta V2L technologija.
Šis korėjietiškas SUV turi 81,4 kWh nominalios talpos bateriją, iš kurios 78 kWh yra panaudojama talpa. V2L sistema išoriniams įrenginiams gali tiekti iki 3,6 kW galią. Teoriškai visiškai įkrautas „Kia EV5“ maksimaliu pajėgumu galėtų beveik parą aprūpinti energija nedidelę sodybą. Tačiau būtina įvertinti atstumą iki poilsio vietos ir pasilikti rezervą kelionei atgal ar bent iki artimesnės įkrovimo prieigos. Dėl to elektromobilio sistema neleis iškrauti baterijos žemiau 20 proc. lygio.
Vertinant pagal WLTP metodiką, EV5 viena įkrova gali nuvažiuoti iki 530 km. Visgi, įvertinus prastesnius kelius, ne visada ekonomišką važiavimo stilių bei pilną saloną keleivių ir krovinių, verta pasikliauti „ev-database.org“ duomenimis – populiari platforma rodo, kad realiomis sąlygomis šis krosoveris įveikia apie 400 km.
Jeigu iki kelionės tikslo yra 100 km, pusės baterijos talpos prireiks nuvykti ir grįžti. Pasilikus rezervą, pramogoms galima sunaudoti dar apie 20 kWh energijos – tai užtikrina apie 5,5 valandos elektros tiekimą naudojant maksimalią 3,6 kW galią. Norint tiek sunaudoti, vienu metu tektų įjungti virdulį, dulkių siurblį ir plaukų džiovintuvą.
Taigi realistiškai vertinant elektromobilis gali tiekti energiją stovyklavietei visą vakarą ir naktį. Be to, su didesniu krosoveriu nebūtina vežtis palapinės – nulenkus galines sėdynes, „Kia EV5“ krovinių skyriaus grindys tampa lygios, o erdvė miegui siekia 2 metrus ilgio.
Pagrindinis kelionių elektromobiliu į gamtą trūkumas išlieka nuvažiuojamas atstumas. Leidžiantis toli nuo civilizacijos, gali kilti keblumų dėl įkrovimo infrastruktūros. Kita vertus, Baltijos šalys ir likusi Europa yra gerai civilizuotos, tad tereikia atsakingiau planuoti maršrutą ir susipažinti su savo transporto priemonės galimybėmis.
Galima tempti ir priekabą
Laisvalaikio inventorius vasarą dažnai netelpa net į didžiausią bagažinę, todėl prireikia priekabos. Vis dar gajus įsitikinimas, kad tempiant sunkų krovinį elektromobilio nuvažiuojamas atstumas drastiškai sumažėja.
„Man teko ne kartą skirtingais elektromobiliais tempti priekabas, pavyzdžiui, katerį prie ežero. Nustebino tai, kad ši apkrova neturėjo didelės įtakos sąnaudoms – skirtumas panašus kaip ir naudojant vidaus degimo variklį. Galbūt tam įtakos turi ir tai, kad su priekaba važiuojama atsargiau“, – patirtimi dalijasi V. Milius.
Jis priduria, kad keliaujant sunkiau išvažiuojamais keliais sąnaudos auga, tačiau šis pokytis proporcingas tiek elektromobiliams, tiek tradiciniams automobiliams. Skirtumas tik tas, kad vairuotojai linkę pateisinti išaugusias degalų sąnaudas, tačiau juos gąsdina mažėjantis nuvažiuojamas kilometražas.
„Prieš renkantis elektromobilį, vertėtų pasidomėti konkrečiu modeliu, nes ne visiems gamykliškai numatyta galimybė tempti priekabą. Be to, kai kurie jų pritaikyti tik nedideliam svoriui“, – atkreipia dėmesį žurnalistas.
Kurie elektromobiliai pritaikyti sunkiausioms priekaboms?
Tempti priekabos dažniausiai negali mažos klasės miesto elektromobiliai – tokia galimybė nenumatyta, pavyzdžiui, „Peugeot e-208“, „Cupra Born“, „Nissan Leaf“ ar senesniuose „Tesla Model 3“. Hečbekai vidutiniškai gali vilkti apie 500 kg svorį, o kompaktiniai krosoveriai – kiek daugiau.
Galiniais ratais varomi elektriniai „Ford Mustang Mach-E“, „Mercedes-EQE 300 SUV“, „BMW iX1“, „Subaru Solterra“ ar „Nissan Ariya“ pritaikyti vilkti iki 750 kg svorį. „Škoda Elroq“, „Peugeot e-3008“ bei naujesni „Tesla Model 3“ gali tempti toną, o „Kia EV5“ – 1 200 kg. Visais ratais varomi modeliai vidutiniškai gali vilkti 1,5–1,8 tonos.
Sunkiausias, net 2,5 tonos siekiančias priekabas gali vilkti „Kia EV9“, „BMW iX“ ir „Porsche Macan“. Šį rekordą neseniai pagerino naujasis elektrinis „Porsche Cayenne“, pajėgus tempti net 3 tonų krovinį.
„Važinėju įvairiais automobiliais, taip pat ir elektromobiliais po miškus – man šis procesas niekuo nesiskiria. Svarbiausia, kad baterijoje būtų elektros, o bake – benzino. Kalbant apie sunkiau įveikiamus kelius, taisyklės visoms transporto priemonėms vienodos: sėkmė priklauso nuo prošvaisos, užvažiavimo ir nuvažiavimo kampų bei padangų“, – apibendrina V. Milius.
