Lietuvos bankas pateikė dvi minimalios mėnesio algos didėjimo galimybes. Bankas skaičiuoja, kad, remiantis nuosaikiu scenarijumi, alga, atskaičius mokesčius, turėtų didėti 74-iais eurais, spartesniu – 138-iais eurais. Verslo atstovai pabrėžia, kad minimali mėnesio alga turėtų kilti nuosaikiai, o kartu privalo didėti neapmokestinamasis pajamų dydis.
Pavežėjai ir kurjeriai surengė nedidelę protesto akciją – prašo valdžios ir profesinių sąjungų atsižvelgti į teises dirbančiųjų per skaitmenines platformas. Susirinkusieji sako – pavežėjų ir kurjerių veikla neretai prilygsta darbo santykiams, tačiau garantijų – jokių, nei socialinių, nei finansinių.
„Tikimės, kad mes išvažiavę į gatves žinotume ir suprastume, kiek mes galim uždirbti.
Žmogus, pradirbęs 8 valandas ir neuždirbęs to minimumo – tai čia išvis yra tragedija, tai kam tada dirbti?“ – klausia Platformų darbuotojų profesinės sąjungos narys Gintaras Rukšėnas.
„Jeigu būtų darbo santykiai, tai būtų privaloma garantuoti socialines garantijas, tuomet ir atlyginimas tikrai būtų labiau stabilus“, – savo nuomonę išsako pavežėjas Ignas.
Iki rugsėjo žadama pakeisti Darbo kodeksą, nustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų sprendžiama, kada žmogus dirba savarankiškai.
„Jeigu jo požymiai, tie kriterijai neatitiktų, tuomet jis jau būtų laikomas darbuotoju ir jam Darbo kodeksas galiotų nuo pradžios iki galo – su visomis darbuotojo teisėmis“, – kalba socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Aušra Putk.
O dėl minimalaus atlygio kitais metais diskutuojama trišalėje taryboje. Lietuvos bankas siūlo, kad nuosaikiu scenarijumi minimali alga, atskaičius mokesčius, augtų 74 eurais, spartesnio didinimo scenarijus numato augimą 138-iais eurais.
„Tarp 6-7 procentų – tai toks būtų protingas kilimas, nes jei jis bus neprotingas, mes turime suprasti, kad pirmiausia nukentės ne tik darbdaviai, bet ir darbuotojai. Ypač mes matome, kad darbdaviai regionuose kaip didžiausią iššūkį mato neprotingą, labai drastišką MMA kėlimą“, – atkreipia dėmesį Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Profesinių sąjungų atstovai tikina – minimalią algą reikia didinti, tačiau kiek – diskusijų klausimas. Šiais metais minimali alga atskaičius mokesčius siekia 846 eurus.
„Jau pasisekė mums išlipti iš skurdo ribos, jau MMA didesnė už skurdo ribą, bet balansuoja ant tos skurdo ribos labai nedaug – tai galimybė egzistuoti, aš pasakyčiau, jau sunku pasakyti, kad tai galimybė gyventi“, – sako Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko pavaduotojas Artūras Černiauskas.
„Minimali mėnesio alga yra darbo užmokestis už nekvalifikuotą darbą ir mes puikiai suvokiame, kad jis turi didėti, nes tai susiję ir su pajamų nelygybe, ir su skurdu“, – pažymi socialinės apsaugos ir darbo viceministrė A. Putk.
Pasak vežėjų, transporto sektorius traukiasi, todėl spartus minimalios algos didinimas būtų didelis smūgis. Vežėjams prie minimalios mėnesio algos taikomas ir pareiginės algos koeficientas, siekiantis 1,65.
„Keičiasi suma tarp Lietuvos MMA ir atlyginimo komandiruojamiems darbuotojams, tai jeigu pernai prie pernykščio MMA skirtumas buvo 680 eurų, tai šiais metais – 749 eurai“, – teigia asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas.
E. Mikėnas sako – susidarantis skirtumas neturėtų kisti.
„Praeina keli metai, sėdam, kalbamės, infliacija ir taip toliau, tačiau šiuo metu tas didėjimas yra beprotiškai didelis“, – pabrėžia jis.
Anot verslo, mažiausiai uždirbantiesiems pajamų augimą galima užtikrinti didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).
„NPD kėlimas, natūralu, daro poveikį valstybės biudžetui, daro poveikį jo pajamoms – mažinantį poveikį, keliant NPD surinktume mažiau pajamų“, – konstatuoja finansų viceministras Darius Sadeckas.
Kartu su kitų metų biudžetu didinti NPD siūlo ir prezidentas. Anot jo patarėjo Vaido Augustinavičiaus, NPD nekeltas nuo 2024-ųjų.
