Į Vilnių planuoja atvykti maždaug 50 asmenų Lenkijos karūnos konfederacijos delegacija iš visos šalies, vadovaujama Grzegorzo Brauno, – LRT.lt patvirtino jo biuro atstovė. Vis dėlto vizito detalės išlieka neaiškios. Organizatoriai teigia, kad tiksli susitikimo su lenkų tautine mažuma vieta bus paskelbta tik paskutinę akimirką, kaip aiškinama, „dėl paskutinių signalų iš Vilniaus“.
Prieš kelias savaites viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad renginys turėtų vykti pranciškonų vienuolyne. Tačiau vienuoliai paneigė turintys su tuo ką nors bendro. Salės rezervacija buvo atšaukta, paaiškėjus renginio pobūdžiui.
Taip pat skaitykite
G. Brauno vizitas neapsiribos vienu susitikimu. Politikas taip pat planuoja dalyvauti Lenkų tapatybės eisenoje – viename svarbiausių Lietuvos lenkų bendruomenės renginių.
„Artėja mūsų išvyka į Vilnių ir dalyvavimas kasmečiame Lenkų tapatybės parade. Tai tikra ten, savo žemėje, gyvenančių lenkų šventė. Lenkijos karūnos konfederacija nori juos remti nelengvame jų tapatybės išsaugojimo ir tėvų tikėjimo puoselėjimo darbe“, – rašoma partijos svetainėje.
Lietuvos lenkų eiseną organizuoja Lenkų sąjunga Lietuvoje (Związek Polaków na Litwie – ZPL). Eisena, kasmet vykstanti Gegužės 3-iosios konstitucijos dienos proga, turi visuomeninį ir simbolinį pobūdį – tai lenkų tapatybės ir vienybės manifestacija, tradiciškai pasibaigianti mišiomis prie Aušros vartų. ZPL vadovauja Waldemaras Tomaszewskis, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas.
„Pono Grzegorzo Brauno svečių sąraše nėra. Renginys yra atviras. Turime parado reglamentą, ir dalyvių eisena vyks pagal jį“, – LRT.lt sakė W. Tomaszewskis.
Eisena įvyks jau šį šeštadienį – jos dalyviai 12 val. pajudės nuo Seimo link Aušros vartų.
Vizitas Vilniuje kelia papildomų emocijų ir dėl ankstesnių G. Brauno pasisakymų apie Lietuvą. Viename iš įrašų socialiniame tinkle jis teigė, kad Lenkija neturėtų įsitraukti į Lietuvos gynybą, vartodamas įžeidžiančius apibūdinimus valstybės atžvilgiu.
„O aš priešingai – manau, kad Lenkijos kariuomenė, Generalinis štabas ir Krašto apsaugos ministerija neturėtų nė piršto pajudinti gindami šią mažą, ištuštėjusią, bjaurią antilenkišką, bismarkišką, anglosaksišką ir žydišką padarą, kokia yra šiuolaikinė Lietuva. #StopVilniausLituanizacijai“, – platformoje „X“ rašo G. Braunas.
Tokia retorika Lenkijoje sulaukė plačios kritikos – ji buvo vertinama kaip nesuderinama su viešosios diskusijos principais ir valstybių tarpusavio santykiais.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas dr. Mariuszas Antonowiczius mano, kad G. Brauno vizitas Lietuvoje nėra atsitiktinis.
„Tai bandymas pasiekti vadinamąjį užribio elektoratą. Šiandien jis Lenkijoje nėra didelis, tačiau vis dar egzistuoja ir gali būti simboliškai mobilizuojamas. Esame Šengeno erdvėje, siena atvira. Tai signalas rinkėjams Lenkijoje: „Aš esu tas, kuris rūpinasi jūsų interesais už šalies ribų“, – LRT.lt aiškina M. Antonowiczius.
Pašnekovas taip pat neatmeta, kad per vizitą gali kilti įtampų.
„Galimos provokacijos, taip pat kontrmanifestacijos. Situacija gali būti aktyvi iš abiejų pusių. Policija ir saugumo tarnybos turėtų būti pasirengusios“, – teigia politologas.
Lietuvos institucijos jau reaguoja į situaciją. Užsienio reikalų ministerija anksčiau nurodė, kad neturėjo informacijos apie planuojamą vizitą ir nebuvo įtraukta į jo rengimą.
Savo ruožtu VSD praeitą ketvirtadienį pranešė, kad neturi informacijos apie G. Brauno ir kitų radikalios dešiniosios partijos politikų vizito Vilniuje keliamą grėsmę valstybės saugumui.
„Tačiau jo veiklos ir pasisakymų pobūdis gali būti nesuderinami su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais ir turėtų būti vertinami dėl galimos grėsmės viešajai tvarkai“, – komentare BNS teigė žvalgyba.
Tokį vertinimą VSD perdavė Užsienio reikalų ministerijai (URM) ir Vilniaus miesto savivaldybei, taip pat institucijoms, kurių kompetencija yra viešosios tvarkos užtikrinimas: Vidaus reikalų ministerijai (VRM) ir Policijos departamentui.
Vilniaus meras Valdas Benkunskas praeitą savaitę informavo, kad sostinės savivaldybė prieštarauja euroskeptinėmis ir antiukrainietiškomis pažiūromis garsėjančio Lenkijos politiko Grzegorzo Brauno ir kitų radikaliosios dešiniosios partijos Lenkijos karūnos konfederacijos politikų vizitui Vilniuje.
„Šito veikėjo partija nori daryti renginį Vilniuje. Yra tikimybė, kad ten planuoja dalyvauti ir pats G. Braunas. Man čia kyla paprastas klausimas – jeigu ta mūsų Europa, ta mūsų vertybinė sistema tau nepatinka, kodėl tu taip nori ja naudotis, keliauti laisvai į kitą šalį ir čia turėti platformą skleisti savo nuodus? Ką tu pametei Vilniuje?“ – teigė jis.
Kiek vėliau savivaldybė patikslino, kad leidimas G. Braunui surengti renginį Vilniuje, greta Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje, nebus išduotas.
Kas yra Grzegorzas Braunas
Politinis provokatorius, radikalių pažiūrų publicistas ir režisierius – vieniems išskirtinis autsaideris, kitiems kraštutinės dešinės simbolis. Grzegorzas Braunas šiandien laikomas viena kontroversiškiausių Lenkijos politinės scenos figūrų.
Jis žinomas dėl veiksmų ir pasisakymų, kurie nuolat sukelia skandalus. Jis kvestionuoja istorinius faktus apie Holokaustą, kaltinamas antisemitizmu, o Lenkijos parlamente gesino Chanukos žvakes gesintuvu. Taip pat viešai atakuoja LGBT bendruomenę, griežtai priešinasi abortų teisei ir įsitraukia į veiksmus, nukreiptus prieš moteris, pasinaudojančias tokiomis procedūromis. G. Braunas kritikuoja Europos Sąjungą ir dalyvauja akcijose prieš Ukrainos simbolių buvimą viešojoje erdvėje.
G. Braunas nuo 2019 iki 2024 m. buvo Lenkijos parlamento nariu, o Lenkijos karūnos konfederacijai vadovauja nuo 2019 m. Nuo 2024 m. – Europos Parlamento narys.
Pasisako prieš tai, ką jis vadina Lenkijos ukrainizacija, yra griežtai prieš Lenkijoje gyvenančius imigrantus ir pabėgėlius iš Ukrainos, kritikuoja Varšuvos paramą Kyjivui.
Jo veikla dažnai įgauna tiesioginių, demonstratyvių veiksmų formą – nuo viešų renginių trikdymo iki provokuojančių akcijų viešojoje erdvėje.
Vis dėlto – o kai kuriems rinkėjams būtent dėl to – G. Braunas nuosekliai augina savo politinį palaikymą. 2025 metų Lenkijos prezidento rinkimuose jis surinko daugiau nei 6 proc. balsų.
