Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir toliau išlieka įsipareigojusios Lietuvos gynybai, sako Vilniuje viešintis NATO pajėgų Europoje ir JAV Europos vadavietės (EUCOM) vadas generolas Alexusas Grynkewichius.
„Kalbant apie 5 tūkst. karių (išvedamų iš Vokietijos – ELTA) – manau, kad Pentagonas paskelbs informaciją apie karių sudėtį artimiausiomis dienomis. Aš neturiu informacijos, kurią galėčiau paskelbti čia ir dabar: kaip ar kur tie kariai galėtų būti perkelti. Bet galiu užtikrinti, kad Jungtinės Valstijos yra visiškai įsipareigojusios Lietuvos gynybai ir visų rytinio flango (šalių – ELTA) gynybai, ypač Baltijos šalyse“, – antradienį per spaudos konferencija kalbėjo generolas.
„Visi mūsų Baltijos šalių sąjungininkai didina pastangas, didina išlaidas gynybai. Mūsų santykiai su Lietuva ir Latvija, Estija yra istoriniai, stiprūs ir labai didžiuojuosi čia būdamas šiandien“, – teigė A. Grynkewichius.
Taip jis kalbėjo JAV prezidentui Donaldui Trumpui užsiminus apie planuojamą amerikiečių karių skaičiaus mažinimą Vokietijoje.
Vaikšnoras: galėtume priimti 1 tūkst. karių
Anot Lietuvos kariuomenės vado Raimundo Vaikšnoro, nors kol kas neaišku, kokie bus galutiniai Pentagono sprendimai, Lietuva galėtų papildomai priimti apie tūkstantį perdislokuotų amerikiečių karių.
„(…) Įvertinant Lietuvos infrastruktūrą mes galėtume apgyvendinti ir suteikti treniravimosi sąlygas iki brigados kovinės grupės dydžio padaliniui. Įvertinus tai, kad mes jau turime keletą padalinių amerikiečių (…), jeigu tai būtų greiti sprendimai (…). Būtų dar koks plius tūkstantis (karių – ELTA), kuriuos mes labai lengvai ir drąsiai galėtume priimti“, – antradienį žurnalistams teigė kariuomenės vadas.
Kaip skelbta, JAV prezidentas praėjusią savaitę užsiminė, kad iš Vokietijos atitraukiami amerikiečių kariai gali būti perkelti į Lenkiją. Šios valstybės vadovas prieš kelias dienas patvirtino, kad galėtų priimti JAV karius.
Kiek seniau JAV Vyriausybė pareiškė, kad per ateinančius 6–12 mėnesių išves iš Vokietijos apie 5 tūkst. karių. Anot D. Trumpo, jų gali būti „gerokai daugiau“. Šiuo sprendimu jis baudžia Vokietiją už kritiką dėl Irano karo, rašė „spiegel.de“.
Vaikšnoras apie galimą Lietuvos indėlį Hormuzo sąsiauryje: turime, ką pasiūlyti
Valstybės gynimo tarybai (VGT) pritarus Lietuvos jungimuisi prie tarptautinių jūrinio saugumo operacijų Hormuzo sąsiauryje, kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras tikina, jog nors Lietuvos kariniai pajėgumai gali atrodytų maži, valstybė turi, ką pasiūlyti.
„Yra sprendimai prisidėti ir padėti, užtikrinant laisvą laivybą ir navigaciją Hormuzo sąsiauryje. Mūsų pajėgumai gal iš pirmo žvilgsnio atrodytų (…) maži, bet iš tikrųjų, aptikėkite, turime, ką pasiūlyti“, – antradienį surengtos spaudos konferencijos metu žurnalistams sakė generolas.
„Daugiau gal fokusuojamės į išminavimo pajėgumus ir štabo karininkus. Šiai dienai dar vyksta planavimas, norime atliepti tai, ko prašo šalys, ir tada išeisime su konkrečiais pasiūlymais“, – akcentavo jis.
Kaip skelbta, sprendimą pritarti šalies jungimuisi prie tarptautinių pastangų sudaryti sąlygas laisvai laivybai Hormuzo sąsiauryje VGT priėmė pirmadienį. Tiesa, viešai apie vyksiantį posėdį nebuvo skelbta, sprendimas priimtas rašytiniu būdu.
Kaip nurodė prezidentūra, planuojama į misijas siųsti iki 40 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų. Vyriausybei siūloma nedelsiant inicijuoti atitinkamą Seimo tarptautinių operacijų mandato papildymą.
Kaip Eltai pirmadienį teigė ministrės pirmininkės Ingos Ruginienės patarėjas Ignas Dobrovolskas, VGT sprendimas toliau bus svarstomas Vyriausybėje ir teikiamas Seimui, kuris priims galutinį sprendimą.
Prezidentūra taip pat nurodė, kad Lietuva, atsižvelgdama į JAV poreikius, taip pat yra pasirengusi suteikti logistinę paramą ir leisti naudotis savo karine infrastruktūra.
Apie tai, kad Lietuva gavo Jungtinių Valstijų pasiūlymą prisijungti prie šalių koalicijos, siekiant atnaujinti laivybą Hormuzo sąsiauryje, prezidentas Gitanas Nausėda informavo balandžio pabaigoje.
ELTA primena, kad karinis konfliktas Irane prasidėjo vasario 28 d. JAV ir Izraelio oro smūgiais.
Reaguodama į tai, Islamo Respublikos kariuomenė faktiškai užblokavo Hormuzo sąsiaurį, per kurį paprastai praplaukdavo apie penktadalį pasaulio naftos ir dujų krovinių, o tai sukėlė energijos kainų šuolį visame pasaulyje.
Nors po pirmojo derybų raundo tarp JAV ir Irano sąsiauris buvo atblokuotas, eismas Hormuzo sąsiauryje vėl sustojo – dabar jį blokuoja tiek Teheranas, tiek Vašingtonas.
JAV prezidentas D. Trumpas ne kartą kritikavo Europos valstybes dėl neva nepakankamo jų įsitraukimo padedant Jungtinėms Valstijoms konflikte su Iranu.
JAV generolas: Europos gynybos sąjungos kūrimas būtų brangi, NATO funkcijas atkartojanti investicija
Eurokomisarui Andriui Kubiliui siūlant įkurti Europos gynybos sąjungą, NATO pajėgų Europoje vadas generolas A. Grynkewichius sako – ši iniciatyva būtų brangi, Aljanso vadovybės funkcijas atkartojanti investicija.
„Su Andriumi Kubiliumi jau kelis kartus aptarėme šį klausimą įvairiais formatais. Na, ir norėčiau pasakyti, kad jis tikrai pritaria mano požiūriui, kad NATO yra Europos saugumo kertinis akmuo. Manyti, kad galime sukurti paralelę, vadovybės struktūrą aljansui – tai būtų labai brangu, kartotų tas pačias funkcijas ir nereikalinga“, – antradienį žurnalistams kalbėjo Vilniuje viešintis JAV generolas.
Generolo teigimu, šią idėją reikėtų vertinti iš ekonominės perspektyvos bei sudaryti tikslingą amunicijos pirkimų strategiją.
„Apie tai galvojame iš Europos verslumo perspektyvos, kad galėtume tinkamai investuoti pinigus čia, žemyne, kad nekartotume pirkimų (...), kad galėtume koordinuoti pirkimus ir pirkti didesnės apimties produktus“,– teigė generolas.
„Manau, jog judame tinkame linkme. Bendradarbiavimas tarp Europos Sąjungos ir NATO dar niekada nebuvo toks glaudus, bent jau mano nuomone, dėka abiejų organizacijų lyderių“, – akcentavo NATO pajėgų Europoje ir JAV Europos vadavietės (EUCOM) vadas.
Tiesa, susitikime dalyvavęs kariuomenės vadas R. Vaikšnoras pabrėžė, kad Europos Sąjunga (ES) galėtų išnaudoti turimas alternatyvias priemones NATO šalių gynybos pajėgumams stiprinti.
„ES yra pati turtingiausia organizacija. Aš manau, kad būtent per kitus galios instrumentus, kaip diplomatija, ekonomika, informacines priemones, ji gali sustiprinti kitų šalių ir (...) NATO šalių gynybos pajėgumus“, – kalbėjo kariuomenės vadas.
Tiesa, Europos gynybos sąjungos idėją pasiūlęs A. Kubilius anksčiau yra teigęs, kad siekio kurti pakaitalą NATO – nėra. Jo teigimu, tokios struktūros sukūrimas „leistų sustiprinti tą europinę koloną NATO viduje ir padarytų mus saugesniais“.
ELTA primena, kad „Euractiv“ balandžio mėnesį pranešė, kad A. Kubilius siūlo naują tarpvyriausybinę Europos sutartį, kuria siekiama sukurti gynybos sąjungą ir parengti bloką savigynai, mat JAV siektų sutelkti dėmesį į Indijos-Ramiojo vandenyno regioną.
