Užsienio reikalų ministerija (URM) sako neturinti informacijos apie įvairiose bylose nuteisto Antano Kandroto, pravarde Celofanas, vizitą Jungtinėse Tautose (JT), Ženevoje.
„Lietuvos Respublikos nuolatinė atstovybė prie JT biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje informacijos apie minimo piliečio veiklą JT teritorijoje Ženevoje neturi“, – BNS pateiktame komentare antradienį nurodė ministerija.
Taip URM komentavo paklausta, ar Lietuvos atstovybė JT ir kitos diplomatinės įstaigos Šveicarijoje informuotos apie A. Kandroto vizitą ir kokių veiksmų imtasi galimoms provokacijoms užkardyti.
A. Kandroto valdomame „Facebook“ puslapyje skelbiama medžiaga rodo, kad jis JT būstinėje lankėsi pirmadienį. Vyras teigė organizacijoje pasakęs kalbą, kurioje „paminėjęs visas problemas“, tačiau jokių įrodymų apie tokią kalbą nėra.
Antradienio rytą jis skelbė grįžęs iš Ženevos į Minską. A. Kandroto vizitas Baltarusijoje praėjusią savaitę sukėlė diskusijas dėl bent dviejose bylose jam galiojančios švelniausios kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – kontrolės.
Policija BNS tvirtino šios kardomosios priemonės laikymosi aktyviai nekontroliuojanti, tuo metu teismai neskuba konstatuoti pasižadėjimo neišvykti pažeidimo ir spręsti dėl kardomosios priemonės sugriežtinimo.
Anksčiau už finansinius nusikaltimus teistas A. Kandrotas pernai rugsėjį nuteistas riaušių prie Seimo byloje, jam skirti ketveri metai nelaisvės. Šis sprendimas neįsiteisėjęs, apeliacinės instancijos Vilniaus apygardos teismas sprendimą skelbs rugsėjį.
Vyras kovą taip pat pripažintas kurstęs neapykantą prieš buvusį Seimo narį Tomą Vytautą Raskevičių dėl jo seksualinės orientacijos bei pažeidęs viešąją tvarką. Jam skirti metai kalėjimo, bet šis nuosprendis taip pat neįsiteisėjęs.
Šiose dviejose bylose A. Kandrotas pripažintas recidyvistu.
Be to, balandį Vilniaus miesto apylinkės teismas pradėjo nagrinėti naują bylą, kurioje vyras kaltinamas viešoje vietoje sudavęs smūgį visuomenininkui Valdui Bartkevičiui.
Bylai jau esant teismo žinioje ir kaltinamajam iš gyvenamosios vietos norint išvykti ne ilgiau kaip septynioms paroms Lietuvos teritorijoje, apie tai privalu informuoti teismą, o norint išvykti ilgiau arba į užsienį – ir gauti teismo leidimą.
Teisėjas, nustatęs, kad kaltinamasis pažeidė rašytinį pasižadėjimą neišvykti, gali skirti jam griežtesnę kardomąją priemonę, tačiau tiesioginė atsakomybė už tokį pažeidimą nekyla.
„Atsakomybės už kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – pažeidimą nėra įstatyme tiesiogiai numatyta, bet yra galimos kilti teisinės pasekmės“, – TV3 žinioms pirmadienį komentavo Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja Giedrė Norvilienė.
„Teismas gali spręsti dėl griežtesnės kardomosios priemonės skyrimo, teismas turi imtis ir visuomet imasi priemonių užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese. Tikslas yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą baudžiamosios bylos nagrinėjime“, – pažymėjo ji.
Vilniaus miesto apylinkės ir Vilniaus apygardos teismų atstovai BNS sakė, kad juose nagrinėjamose bylose A. Kandrotas neinformavo apie planuojamą išvyką, nebuvo pateikęs prašymų leisti jam palikti šalį.
