Valdančiųjų darbo grupės parengtam LRT įstatymo projektui – Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) kritika. Antikorupcinio vertinimo išvadoje STT pabrėžia, kad kai kurios projekto nuostatos sudaro prielaidų šališkam jų taikymui ir kuria sąlygas plačiai LRT tarybos diskrecijai bei galimybei piktnaudžiauti teisinio reguliavimo neaiškumu. Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas sako, kad komiteto posėdžiuose įstatymo projektas buvo pakoreguotas, o probleminiai aspektai ištaisyti.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos prašymu STT atliko valdančiųjų darbo grupės parengto LRT įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą. Šiuo LRT įstatymo projektu siūloma iš esmės atnaujinti LRT valdymo tvarką, LRT valdymo organų teises, pareigas ir kompetenciją, LRT veiklos priežiūros teisinį reguliavimą.
Jau anksčiau šis LRT darbo grupės projektas sulaukė tarptautinių ir nacionalinių institucijų bei organizacijų kritikos. Griežtai pasisakė ir Europos Parlamentas, ir Venecijos komisija. Tiesa, Kultūros komiteto posėdžiuose LRT darbo grupės parengtas projektas buvo pakoreguotas.
Taip pat skaitykite
Savo išvadose STT atkreipė dėmesį į darbo grupės parengto projekto nuostatą, kuria siūloma, kad „LRT naudojamuose kanaluose ir LRT interneto svetainėje be tarybos leidimo būtų neleidžiama veikti kitoms žiniasklaidos priemonėms“.
Pasak STT, siūlomu teisiniu reguliavimu neapibrėžus sąvokos „žiniasklaidos priemonės“, LRT tarybai būtų suteikta pernelyg plati diskrecija spręsti dėl reguliavimo taikymo apimties, o tai sudarytų prielaidas nevienodam, selektyviam ar galimai šališkam šios nuostatos taikymui.
STT teigimu, sąvoka „žiniasklaidos priemonės“ nėra apibrėžta, todėl, priėmus įstatymą, LRT tarybai būtų suteikiama teisė ne tik spręsti dėl leidimo suteikimo, bet ir pačiai nuspręsti, kas gali būti laikoma žiniasklaidos priemonėmis.
STT taip pat atkreipė dėmesį į valdančiųjų siūlymą, kad „asmenys, kurie valdo kitas žiniasklaidos priemones ir (ar) yra vieši kitų žiniasklaidos priemonių atstovai, galėtų dalyvauti LRT turinyje tik pagal LRT tarybos patvirtintas redakcinės politikos sąlygas ir deklaravę interesų konfliktus“.
STT teigia, kad dėl tokio reguliavimo kyla teisinio neapibrėžtumo problematika. Tai gali lemti nevienodą šios teisės normos aiškinimo ir taikymo riziką, sudaro sąlygas plačiai LRT tarybos diskrecijai ir galimybei piktnaudžiauti teisinio reguliavimo neaiškumu.
Pasak STT, tokios sąvokos gali būti interpretuojamos skirtingai, neaišku, kokie asmenys būtų laikomi kitų žiniasklaidos priemonių atstovais ir valdytojais, – akcininkai, dalininkai, nuomonės formuotojai ar kiti. Taip pat nėra aiškiai apibrėžtas viešumo kriterijus – ar asmuo laikomas viešu, kai pasirodo televizijos eteryje, yra žinomas visuomenėje, ar būtų remiamasi Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtinta viešojo asmens sąvoka.
Dėl šio teisinio neapibrėžtumo LRT tarybai vėlgi būtų suteikiama pernelyg plati diskrecija spręsti, kokie asmenys būtų laikomi valdančiais kitas žiniasklaidos priemones ir viešais kitų žiniasklaidos priemonių atstovais.
„Nuo LRT tarybos priimtų sprendimų priklausytų ir tai, kokiomis sąlygomis ir kokiems išoriniams žiniasklaidos priemonių valdytojams, savininkams, naudos gavėjams, redaktoriams, laidų vedėjams, komentatoriams ar kitiems projektu neapibrėžtiems asmenims ir viešiems atstovams, galėtų būti sudaromos sąlygos reguliariai dalyvauti LRT laidose, diskusijose, komentaruose ar kituose turinio formatuose, o kokiems analogiškoje padėtyje esantiems asmenims tokia galimybė būtų ribojama arba nesuteikiama“, – teigiama STT išvadose.
Įstatymo projekte taip pat trūksta aiškumo, ką reiškia dalyvavimas LRT turinyje. Pavyzdžiui, neaišku, ar be tarybos leidimo nebūtų leidžiama publikuoti naujienų apie asmenis, susijusius su kitomis žiniasklaidos priemonėmis, ar jų nebūtų galima kviesti į laidas.
„Dėl to gali kilti ne tik nevienodo ir selektyvaus reguliavimo taikymo rizika, bet ir kitos neigiamos pasekmės: gali būti sudarytos prielaidos abejonėms dėl šališko ar interesų grupėms palankaus reguliavimo taikymo, mažinti pasitikėjimą LRT nepriklausomumu ir redakcinių sprendimų objektyvumu“, – teigia STT.
STT taip pat pabrėžia, kad iš įstatymo neaišku, apie kokius kitų žiniasklaidos priemonių atstovų interesų konfliktus kalbama – ar tokie žmonės turėtų deklaruoti tiesioginius finansinius interesus, ar netiesioginius ryšius su žiniasklaidos priemonėmis, jų savininkais, redakcijomis.
Taip pat nurodoma, kad siūlomoje nuostatoje kalbama apie asmenų, susijusių su kitomis žiniasklaidos priemonėmis, dalyvavimą LRT turinyje, todėl galimi interesai gali būti ne tik tarnybiniai, bet ir redakciniai, reputaciniai, konkurenciniai ar komerciniai.
„Dėl tokio neapibrėžtumo kyla rizika, kad vieni asmenys gali deklaruoti tik siaurai suprantamus finansinius interesus, o kiti – platesnius profesinius, redakcinius ar reputacinius ryšius. Tai galėtų lemti nevienodą deklaravimo praktiką ir sudaryti sąlygas daliai reikšmingų interesų likti neatskleistiems“, – sako STT.
Įstatymo projekte taip pat nėra nustatyta interesų konflikto deklaravimo tvarka, todėl manytina, kad interesų deklaravimas būtų tik formali ir deklaratyvi procedūra, o ne veiksminga interesų konfliktų valdymo priemonė.
Kaip pastebi STT, projektu valdantieji siūlo LRT generalinį direktorių atleisti pareiškus nepasitikėjimą, net ir nenustačius objektyvių atleidimo pagrindų, arba priešingai, net ir konstatavus nepriekaištingos reputacijos praradimą ar šiurkštų pažeidimą, sprendimas dėl atleidimo galėtų būti nepriimamas, tokiu būdu suteikiant LRT tarybai diskreciją spręsti priešingai, nei nustato objektyvūs teisės aktuose įtvirtinti pagrindai.
„Taip sudaroma sąlyga objektyvius teisės aktuose įtvirtintus atleidimo pagrindus paversti diskreciniais, t. y. nuo LRT tarybos valios priklausančiais sprendimais“, – teigia STT.
STT vertinimu, atsisakius pareigos LRT generalinį direktorių skirti ir atleisti atviru balsavimu, atsirastų teisinis neapibrėžtumas, leidžiantis LRT tarybai savo nuožiūra spręsti, kada taikyti atvirą, o kada – slaptą balsavimą. Toks reguliavimas sudarytų prielaidas mažesniam LRT tarybos sprendimų skaidrumui ir atskaitomybei visuomenei.
Taip pat teigiama, kad įstatymo projekte numatyta galimybė LRT tarybai atleisti LRT Vidaus audito tarnybos vadovą remiantis abstrakčiu nepasitikėjimu, nesiejant jo su aiškiais, objektyviais ir patikrinamais pagrindais, gali kelti riziką šių pareigybių nepriklausomumui.
STT atkreipia dėmesį ir į tai, kad įstatymo projekte numatytas nevienodas atskirų nuostatų įsigaliojimo laikas, kai dalis reikšmingų pakeitimų įsigaliotų iš karto po oficialaus paskelbimo, gali sudaryti prielaidas numatomo teisinio reguliavimo pritaikymui konkrečioms aplinkybėms ir pereinamojo laikotarpio spragoms kilti.
Pavyzdžiui, STT siūlo, kad naujas teisinis reglamentavimas dėl LRT generalinio direktoriaus atleidimo iš pareigų įsigaliotų pasibaigus dabartinio LRT generalinio direktoriaus kadencijai.
Vilkauskas: beveik visi klausimai ištaisyti
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas pastebėjo, kad STT, kaip ir Venecijos komisija, vertino Seimo pirmininko Juozo Oleko vadovautos darbo grupės parengtą projektą.
„Kultūros komitete jau esame atsižvelgę į labai daug jų pastabų. (...) Kultūros komitete labai daug klausimų, kritiškai daug, jeigu beveik ne visi, yra ištaisyti“, – LRT.lt sakė K. Vilkauskas.
Tiesa, praėjusį trečiadienį valdančiųjų balsais nutarta nekeisti darbo grupės pasiūlytų LRT įstatymo pataisų įsigaliojimo terminų. Tai reiškia, kad dabartinė LRT direktorė galėtų būti atleista pagal naują tvarką. Būtent šią nuostatą kritikavo ir Venecijos komisija.
Taip pat skaitykite
Po korekcijų išliko darbo grupės suformuluotas siūlymas, kad LRT vadovui atleisti nepasibaigus kadencijai būtų reikalingi du trečdaliai balsų transliuotojo taryboje – tiek pat, kiek yra dabar. Vis dėlto siūloma koreguoti generalinio direktoriaus atleidimo pagrindus ir leisti tarybai apsispręsti, ar dėl to balsuoti slaptame, ar atvirame balsavime. Šiuo metu galiojančiame įstatyme numatytas tik atviras balsavimas.
Kultūros komiteto posėdžiuose naujai suformuluotas nacionalinio transliuotojo misijos apibrėžimas, pritarta naujo valdymo organo – valdybos – įsteigimui, palaikytas LRT tarybos narių skaičiaus didinimas nuo 12 iki 15, bet nepritarta siūlymui, kad savo narį į tarybą deleguotų Trišalė taryba, vietoj jos siūloma šią teisę nustatyti Nacionalinei nevyriausybinių organizacijų koalicijai.
Sutarta trumpinti tarybos narių kadenciją nuo šešerių iki ketverių metų, nustatyti konkrečius kompetencijos ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimus kandidatams į tarybos narius, įpareigoti atsakingas institucijas ir organizacijas surengti jų atranką. Komitetas taip pat pritarė LRT tarybos biuro įsteigimui.
Kultūros komiteto nariai bendru sutarimu atmetė darbo grupės norą apriboti kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą kuriant LRT turinį.
