Šią savaitę Vilniaus meras Valdas Benkunskas rinko parašus dėl migrantų politikos, jau anksčiau pasamdė nuomonės formuotojus reklamai. Ignas Vėgėlė steigia naują judėjimą ir jau dėlioja kelionių po Lietuvą planą. Po regionus važinėti pradėjo ir užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, kuris neretai minimas kaip galimas kandidatas į prezidentus. Ir visi vienodai neigia, kad tai – rinkimų kampanija. Politologai sako – rinkimai vyksta visada, o šiuo metu intensyvėja.
Vėgėlė kuria naują judėjimą
Naują judėjimą kuriantis Ignas Vėgėlė šiuo metu jam renka pavadinimą. „Tai nebūtinai politinė partija, gali būti visuomeninis judėjimas, registruotas, ne – dėl partijos steigimo priimsim sprendimą birželį“, – sako parlamentaras I. Vėgėlė.
Bet labiau tikėtina, kad partija bus ir dalyvaus jau kitąmet vyksiančiuose savivaldos rinkimuose. „Kol kas iš žmonių nuotaikų matau, kad yra noras dalyvauti ir savivaldos rinkimuose“, – priduria jis.
I. Vėgėlė teigia norintis suvienyti visus. Į jo jau kovą rengtą piliečių konferenciją atvyko europarlamentaras Petras Gražulis, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, kiti buvę politikai Mindaugas Puidokas, Naglis Puteikis, Mindaugas Bastys.
Nuo kitos savaitės I. Vėgėlė ketina daryti tai, ką pastaruoju metu daro kone visų partijų atstovai – keliaus po Lietuvą.
Budrys vis labiau matomas ne tik svetur
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys dažnesnis svečias svetur. Bet taip pat ėmė lankyti ir regionus – antradienį aplankė tris.
„Užsienio politika negali būti tik elito užsiėmimas ir kuo didesnė turi būti įtrauktis. Yra kažkoks keistas, klaidingas, žalingas įsivaizdavimas, kad, jei susitinki su žmonėmis, kalbi apie darbus, tai tik su viena mintimi – apie rinkimus. Politiko darbas yra eiti ir kalbėtis“, – sako užsienio reikalų ministras.
Ar tai prasidedanti rinkimų kampanija, ar ne – vienos nuomonės nėra.
„Kol kas tai tik važinėjimai – gal Budrys rengia pagrindą sprendimams užsienio politikoje, kurie palies ir regionus – visko gali būti, todėl mes šiuo atveju galim tik spėlioti“, – teigia VDU profesorius Lauras Bielinis.
„Yra ženklų, kad turi tokią ambiciją, o, norint pasiekti gerų rezultatų prezidento rinkimuose, reikia turėti platesnį elektoratą“, – aiškina VU TSPMI profesorė Ainė Ramonaitė.
Žemaitaitis: kiti seka mano pėdomis
Bet Remigijus Žemaitaitis užtikrintas. „Budrys yra kandidatas į prezidentus. Budriui ruošia tokį planą kaip Nausėdos buvo planas – jei paimsit Nausėdos 2019 metų planą ir 2024 – jis identiškas“, – sako Seimo narys.
R. Žemaitaitis sako – šalies regionus apvažiuoja du kartus per metus, o kiti tik seka jo pėdomis.
„Žemaitaitis važinėjasi 18–19 metų, jau ir didieji politikai sako, važiuojam Žemaitaičio pramintais keliais, tik nelabai sekasi“, – įsitikinęs jis.
Nauja bendravimo forma
Kelionės po Lietuvą – palyginti nauja rinkimų kampanijos forma. „Kai kurios politinės jėgos manė, kad pakanka centre veikti tam, kad regionai tavimi patikėtų, bet laikas nuo laiko populistiškai orientuotos partijos regionuose parodė, kad gyvas kalbėjimas su visuomene svarbus – rinkėjams, gyventojams, jie geriau įsimena“, – sako L. Bielinis.
„Ir dabar atrodo, kad visi pasimokė pamoką iš Žemaitaičio, ėmė ir suprato – reikia susitikinėti su žmonėmis. Šita pamoka į naudą, nes iš tikrųjų politikai turi susitikinėti su žmonėmis“, – priduria A. Ramonaitė.
Ir K. Budrys, ir I. Vėgėlė, ir R. Žemaitaitis įvairiose apklausose nuolat minimi kaip galimi kandidatai į prezidentus. Nė vienas kol kas nepatvirtino, kad turi prezidentinių ambicijų, teigė, jog šie rinkimai dar toli.
„Iš vienos pusės jie nenori viešintis ir įvardyti savo esminio tikslo, nesvarbu, ar ruošiasi į rinkimus, o gal ir nesiruošia, bet įvardint save kaip kandidatą iš esmės reiškia sutelkti į save nereikalingą konkurentų dėmesį – pradės tave žlugdyt“, – aiškina L. Bielinis.
Konkurentai ar ne?
„Aušriečių“ lyderis tikina, kad nei I. Vėgėlės naujas judėjimas, nei kiti politikai ar partijos jam – ne konkurentai, bet politologai sako kitaip.
„Rinkėjas maždaug tas pats. Yra tokia prielaida, „Nemuno aušrai“ įgijus negatyvą, galima perimti iš jos rinkėjus ir yra ankstyvas bandymas tą padaryti“, – sako L. Bielinis.
Kitiems politikams reikia užsitikrinti ne regionų, o savo miesto palaikymą. Vilniaus meras Valdas Benkunskas prie Vidaus reikalų ministerijos rinko parašus peticijai, kad tik mokantiems lietuviškai užsieniečiams būtų pratęstas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Jis sako, kad tai nėra rinkimų kampanija.
„Šiandien aš niekur nekandidatuoju, einu mero pareigas“, – aiškina V. Benkunskas.
„Visi pietų pertraukas gali praleisti, kaip kas nori, o parašų rinkimas dėl skirtingų dalykų yra tradicinė politinė akcija“, – kalba Laisvės partijos pirmininkas Vytautas Mitalas. Laisvės partijos pirmininkas jau yra paskelbęs, kad bandys tapti Vilniaus meru.
„Tie, kas kritikuoja, jie patys kandidatuoja kažkur. Aš atėjęs dirbti, pasakiau, kad kadencija 4 metai – dirbu kasdien iki rinkimų“, – aiškina V. Benkunskas.
Kandidatų dar ieško
Didžiosios partijos galimų sostinės merų dar ieško.
„Galvos skausmas su didmiesčiais, nes, priešingai nei Vidurio Europoje, kur socialdemokratai dominuoja didžiuosiuose miestuose, Lietuvoje turim kitokią tendenciją, mažesniuose regionuose dominuojame, išskyrus Vilniaus ir Kauno rajoną“, – sako LSDP lyderis Mindaugas Sinkevičius.
Šią savaitę M. Sinkevičius „Verslo žinioms“ sakė neatmetantis, kad iki Seimo kadencijos pabaigos galėtų palikti Jonavos mero kėdę ir pradėti darbą centrinėje valdžioje, nors balandžio pabaigoje tvirtino – nori likti Jonavoje, vėl sieks mero posto.
Politologai sako – savivaldos rinkimai itin svarbūs, ypač politikos naujokams.
„Rinkimai į savivaldą yra labai svarbūs – kas valdo regionus, tas valdo Lietuvą. Matysime vis intensyviau veikiančius politikus šitame lauke“, – kalba L. Bielinis.
„Jei jau blogai pasirodysi savivaldos rinkimuose – tu turi blogą startą ateinantiems rinkimams, nors gal ta savivalda mažiau rūpi, bet čia toks pasirodymas naujos jėgos“, – priduria A. Ramonaitė.
Politologė sako – per kiekvienus rinkimus dalis žmonių linkę rinktis naują partiją, nepriklausomai, kokia ji, kokiai ideologijai atstovauja. Protesto balsai, anot A. Ramonaitės, gali būti skirstomi į kelias grupes, vieni – viltingi.
„Vieni būna stipriai pikti, o kiti būna viltingi rinkėjai – esam pastebėję reiškinį, kad už LVŽS balsavę, dabar už Žemaitaitį balsavę yra tokie turintys viltį, nes tie, kurie labai nusivylę, tai jie arba visai nebalsuoja, arba ieško kažko dar radikalesnio“, – kalba ji.
Savivaldos rinkimai kitą pavasarį, Seimo – po dvejų su puse metų, prezidento – 2029-aisiais.
