Prezidentas Gitanas Nausėda ragina premjerę Ingą Ruginienę įvertinti naujienų portalo „15min“ paviešintą informaciją, kad jos visuomeniniam konsultantui Vigilijui Juknai priklausanti įstaiga „Mokslinės paslaugos“ gauna ES lėšų už mokymus ūkininkams, nors klausytojų į juos ir neatvyksta.
„Jeigu tai iš tikrųjų yra tiesa, vertinu blogai. Tegul tyrimas atsako į visus klausimus. Aš manau, kad dabar laikas ir pačiai premjerei tiesiog atkreipti dėmesį į tai ir susipažinti su informacija iš arčiau. Ir jeigu tai yra tiesa, na, tai tikrai nepuošia Vyriausybės kanceliarijos ir dėl to turėtų būti priimti labai aiškūs sprendimai“, – žurnalistams antradienį kalbėjo šalies vadovas.
Tuo metu pati ministrė pirmininkė naujienų portalui teigė, kad situaciją turi vertinti teisėsauga.
„Tai tikrai ne mano turėtų būti vertinimas“, – kalbėjo socialdemokratė.
„15min“ duomenimis, buvusio Darbo partijos nario, dabar socialdemokrato V. Juknos įstaiga „Mokslinės paslaugos“ šiuo metu įgyvendina du stambius ES lėšomis remiamus projektus. Jų geografija apima 51 šalies savivaldybę.
Viename projekte, skirtame tvarios gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės kompetencijoms lavinti, numatyta suteikti 1155 pažymėjimų ūkininkams ir surengti 77 mokymus. Kitame, apimančiame tvarią gyvulininkystę ir augalų apsaugą, įsipareigota surengti 130 mokymų ir suteikti 1980 pažymėjimų. Už mokymus įstaigai suplanuota skirti 298 tūkst. 935 eurus.
Panašius mokymus rengia ir VDU Žemės ūkio akademija, kur V. Jukna dirba kancleriu.
Nors taisyklės numato mažiausiai 12 dalyvių vienuose mokymuose, per kelis mėnesius „15min“ patikrino trylika tokių mokymų ir klausytojų neužfiksavo nė karto.
Žurnalistams paskambinus į devynias įstaigas, kurių salės nuomotos mokymams praėjusį rudenį, daugelio įstaigų darbuotojų atsakymai buvo labai panašūs – į mokymus, į kuriuos registruojamasi iš anksto, niekas nesusirenka.
V. Jukna neatsakė į „15min“ klausimus apie jo valdomą viešąją įstaigą bei tuščias mokymų sales.
Už mokymų tikrinimą atsakinga Nacionalinė mokėjimo agentūra rimtų pažeidimų nepastebėjo. Tačiau jos specialistai patikrą atliko tik nuotoliu ir apie ją pranešdavo iš anksto.
Žurnalistams papasakojus situaciją, bet neįvardijus konkrečių mokymų datų, agentūros Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir paramos departamento direktorė Genovaitė Beniulienė pabrėžė, kad jeigu įtarimai pasitvirtintų, tai galėtų būti „paramos sąlygų pažeidimas ir už tai, tikėtina, turėtų būti taikomos sankcijos“.
Prezidentas sako ir pats girdįs, jog dažnu atveju europinį finansavimą gaunančių mokymų kokybė „labai smarkiai šlubuoja“.
„Tiesiog jos yra daromos pro forma, tie, kurie teikia tas paslaugas, pasiima pinigus, rezultato už tuos pinigus nėra ir mes tiesiog iššvaistome, nenaudingai iššvaistome valstybės biudžeto lėšas. Reikia kovoti ir kovoti prieš šitokius reiškinius“, – sakė G. Nausėda.
Premjerės patarėjas: po paskelbto tyrimo Juknos bus paprašyta pateikti paaiškinimus
Naujienų portalo „15 min“ žurnalistiniam tyrimui atskleidus, kad premjerės I. Ruginienės visuomeninio patarėjo Vigilijaus Juknos valdomos įmonės organizuojami ūkininkų mokymai už Europos Sąjungos (ES) lėšas vyksta tuščiose auditorijose, Vyriausybės vadovės patarėjas Ignas Dobrovolskas tikina, jog V. Juknos bus prašoma pateikti atitinkamus paaiškinimus.
„Šiandien paviešintos tyrimo dėl V. Juknos veiklos, nesusijusios su jo darbu Vyriausybėje, detalės yra naujos, nors šia tema žiniasklaida domėjosi ir anksčiau – pats dėl šios temos esu gavęs užklausą dar sausio mėnesį“, – Eltai nurodė premjerės patarėjas.
„Po paskelbto tyrimo p. Juknos bus paprašyta pateikti paaiškinimus. Į tyrime keliamus klausimus pirmiausia turi atsakyti pats p. Jukna, jo paaiškinimų taip pat lauks premjerės komanda. Jei yra indikacijų dėl galimų teisės pažeidimų, jas taip pat turi įvertinti kompetentingos teisėsaugos institucijos. Išsamesni vertinimai galės būti pateikti gavus p. Juknos paaiškinimus“, – akcentavo jis.
Prezidentas apie iš Vokietijos išvedamus amerikiečių karius: svarbu, kad išliktų bendras JAV dėmesys Europai
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) vadovui Donaldui Trumpui užsiminus, kad iš Vokietijos išvedami amerikiečių kariai galėtų būti perkelti į Lenkiją, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda tikina, jog svarbiausia, kad bendras Jungtinių Valstijų dėmesys Europai išliktų. Tuo metu į kurią regiono valstybę kariai bus perkelti, pasak G. Nausėdos – antraeilis klausimas.
„Mes esame suinteresuoti, kad tie kariai, apie kuriuos buvo kalbėta, liktų. Ar jie liks vienoje, ar kitoje valstybėje – tai jau antros eilės klausimas. Bet labai svarbu, kad (…) bendras JAV dėmesys Europai vis dėlto išliktų“, – antradienį žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Suprantu, kad yra nesusipratimų, suprantu, kad kartais yra ir tam tikro nervingumo, kurį galima paaiškinti sudėtinga geopolitine situacija, bet tikrai turime neišbarstyti to, ką turime brangiausia. Pirmiausia tai – mūsų transatlantinė vienybė. Lietuva padarys viską, kad transatlantinės vienybės būtų daugiau. Pasinaudosime visomis įmanomomis formomis“, – akcentavo jis.
Kaip skelbta, JAV prezidentas D. Trumpas praėjusią savaitę užsiminė, kad iš Vokietijos atitraukiami amerikiečių kariai gali būti perkelti į Lenkiją. Šios valstybės vadovas prieš kelias dienas patvirtino, kad galėtų priimti JAV karius.
Kiek seniau JAV Vyriausybė pareiškė, kad per ateinančius 6–12 mėnesių išves iš Vokietijos apie 5 tūkst. karių. Anot D. Trumpo, jų gali būti „gerokai daugiau“. Šiuo sprendimu jis baudžia Vokietiją už kritiką dėl Irano karo, rašo „spiegel.de“.
Prezidentas tikisi kuo greičiau pradėti bendrą karinę gamybą su Ukraina
Prezidentas G. Nausėda sako, kad investuotojų susidomėjimas Lietuvos gynybos pramone juntamas. Be kita ko, jis tikisi kuo greičiau pradėti bendrą karinę gamybą su Ukraina.
„Esame pasirengę ir labai suinteresuoti naudotis naujausiomis Ukrainos technologijomis ir plėtoti bendrą gamybą su jais“, – gynybos pramonės konferencijoje „Daimex Baltic 2026“ Vilniuje antradienį žurnalistams sakė G. Nausėda.
Lūkesčius greičiau pereiti prie darbų šalies vadovas pirmadienį išsakė ir Lietuvoje viešėjusiam Ukrainos prezidento administracijos vadovui, buvusiam karinės žvalgybos vadui Kyrylo Budanovui.
„Norime, kad tie gražūs susitarimai, kuriuos pasirašėme anksčiau, būtų pademonstruoti praktikoje, kad turėtume pateikti labai konkrečių pavyzdžių kaip visa tai veikia“, – pabrėžė G. Nausėda.
„Kartais būna tam tikrų biurokratinių kliuvinių ir dalykai nepadaromi taip greitai kaip galėtų, bet svarbiausia, kad politinė valia yra ir tikrai einame į priekį“, – pridūrė jis.
Šalies vadovas paragino visus memorandumus paversti konkrečiais darbais.
„Susidomėjimas (gynybos pramonės investuotojų – BNS) yra ir belieka tik pereiti nuo susitarimo memorandumų pasirašymų prie realių darbų“, – kalbėjo prezidentas.
Vilniuje antradienį prasidėjusioje konferencijoje „Daimex Baltic“ susirinko apie 2 tūkst. dalyvių ir verslų iš 30 pasaulio šalių, bus pasirašyti keturi bendradarbiavimo memorandumai tarp Lietuvos gynybos sektoriaus atstovų ir užsienio įmonių bei organizacijų.
Anot prezidento, Lietuva yra gerai vieta investuoti gynybos pramonei, kadangi ne tik šiam specifiniam verslui taiko mokesčių lengvatas ir supaprastino biurokratines tvarkas, bet ir supranta nacionalinio saugumo svarbą: „Gynybai suteikė aukščiausią valstybinį prioritetą.“
