Seimas antradienį ėmėsi svarstyti siūlymą likviduoti Nacionalinę šeimos tarybą, kaip iš valstybės biudžeto išlaikomą biudžetinę įstaigą.
Šeimos stiprinimo įstatymo pakeitimuose, kuriems pritarė 60 parlamentarų, nepalaikė 15, o 12 susilaikė, siūloma pakeisti tarybos statusą ir ją palikti veikti išskirtinai visuomeniniais pagrindais.
Šešių socialdemokratų parengtų pataisų aiškinamajame rašte teigiama, jog institucijai skiriamos lėšos iš esmės naudojamos darbuotojų atlyginimams bei išlaidoms, bet ne su šeimos politikos formavimu, analize, stebėsena susijusioms veikloms.
„Įsigaliojus naujos redakcijos įstatymui, per metus bus sutaupoma 118–120 tūkst. eurų, t. y., suma, skirta tarybos veiklos užtikrinimo programai 2024–2027 metais“, – rašoma jame.
Pagal Seimo valdybos patvirtintą tvarką taryboje gali dirbti penki asmenys.
„Tarybos nariai visi ir taip dirba neatlygintinai, realiai biudžetas yra skirtas aptarnaujančio biuro išlaidoms (...), manytume, kad resursus būtų galima nukreipti kitur“, – kalbėjo viena iš pataisų iniciatorių, socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė.
„Būtų nuostolis“
Pati įstaiga siūlymą vadina keliančiu susirūpinimą bei nurodo, jog neįmanoma šeimos politikos stebėsenos, tyrimų, ilgalaikių iniciatyvų užtikrinti veikiant vien savanorišku pagrindu.
Tarybos vertinimu, toks sprendimas reikštų institucinio savarankiškumo ir nepriklausomumo praradimą, sekretoriato bei veiklos pajėgumų sumažėjimą, o ilgainiui – ir realių galimybių vykdyti įstatyme numatytas funkcijas susilpnėjimą.
„Manome, kad (pakeitimai – BNS) būtų nuostolis visai šeimos politikai Lietuvoje“, – Seime prieš klausimo svarstymą kalbėjo šeimų būklės apžvalgą pristačiusi laikinai tarybos pirmininko pareigas atliekanti Lijana Gvaldaitė.
Nacionalinė šeimos taryba yra veikusi kaip visuomeninė įstaiga. 2019-aisiais Seimas pritarė Šeimos stiprinimo įstatymo pataisoms, kurios ją pavertė biudžetine įstaiga.
Taryba yra šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo vertinimo patariamoji institucija, atskaitinga Seimui.
Parlamentaras Linas Kukuraitis atkreipė dėmesį, kad tokiais pakeitimais bus silpninama Seimo kompetencija.
„Kodėl silpninama Seimo kompetencija (...), nes Nacionalinė šeimos taryba kaip nebiudžetinė įstaiga būtų tik konsultacinė, taps be resursų arba su minimaliais resursais, nebeturės metinių ataskaitų, nebeturės metinių pranešimų, nebegalėsim kreiptis į tarybą, kad įvertintų įstatymo projektus“, – kalbėjo parlamentaras.
Numatytos premijos
Pakeitimais taip pat siūloma įtvirtinti galimybę socialinės apsaugos ir darbo ministrui suteikti premijas asmenims, apdovanotiems Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu už nuopelnus motinystei, tėvystei, globai ar rūpybai. Jų dydį nustatytų ministras.
Aiškinamajame rašte nurodoma, jog toks skatinimas padidintų „apdovanotų asmenų pasitenkinimą ir pasitikėjimą savimi“.
Praėjusiais metais Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu už nuopelnus motinystei, tėvystei, globai ar rūpybai medaliais apdovanoti 59 žmonės. Skaičiuojama, jog premijoms mokėti kasmet papildomai reikėtų ne mažiau kaip 17 tūkst. eurų.
Seimo Teisės departamento išvadose pažymima, jog vien tai, kad asmuo yra apdovanotas kuriuo nors valstybiniu apdovanojimu, savaime negali būti pagrindu skirti tam asmeniui valstybės materialinę, finansinę paramą, kitokias materialines ar finansines gėrybes.
Pataisomis taip pat visoms šalies savivaldybėms būtų nustatoma pareiga steigti Šeimos tarybas.
Premjerė Inga Ruginienė kovą pranešė, kad nuo kitų metų Vyriausybė savo sprendimus labiau orientuos į šeimos politiką ir demografinės padėties gerinimą, o 2027–2028 metus paskelbs Šeimos metais.
