Siekiant spręsti Hormuzo sąsiaurio krizę, Lietuva į tarptautines operacijas galėtų skirti štabo karininkus ir išminavimo pajėgas, teigiama LRT.lt gautame kariuomenės ir Krašto apsaugos ministerijos komentare.
Pirmadienį Valstybės gynimo taryba paskelbė, jog Lietuva galėtų prisidėti prie tarptautinių operacijų Hormuzo sąsiauryje, siekiant atkurti sustabdytą laivybą. Dėl šio sprendimo dar balsuos Seimas. Skelbiama, kad Lietuva galėtų siųsti 40 specialistų – tiek karių, tiek krašto apsaugos sistemos civilių.
Kaip LRT.lt informavo Lietuvos kariuomenė, šiuo metu yra vertinami konkretūs prisidėjimo variantai.
„Su sąjungininkais dar derinamas galutinis paramos paketas, tačiau Lietuvos indėlis galėtų svyruoti nuo štabo karininkų skyrimo į tarptautinių operacijų struktūras iki Lietuvos karinių jūrų pajėgų išminavimo pajėgumų panaudojimo jūrinio saugumo operacijose“, – teigiama LRT.lt gautame kariuomenės ir Krašto apsaugos ministerijos komentare.
Valstybės gynimo tarybos sprendimas bus svarstomas Vyriausybėje ir teikiamas Seimui, Seimas priims galutinį sprendimą.Tuo metu Seimo nariai sako, kad tokį Lietuvos žingsnį mato kaip galimybę sustiprinti santykius su JAV.
Anot Seimo pirminbinko Juozo Oleko, siūlymas gali būti svarstomas kitą savaitę.
„Man atrodo, svarbu išlikti kartu su tarptautine bendruomene, su mūsų sąjungininkais, nes tai tiesiogiai susiję su galimybėmis turėti pigesnį kurą ir turėti tą bendrystę“, – antradienį prieš Seimo posėdį kalbėjo jis.
Seimo pirmininkas taip pat sakė nemanantis, jog dėl dalyvavimo operacijoje parlamente kils daug diskusijų. Vis tik koalicijos partnerių „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sakė nepalaikantis Lietuvos dalyvavimo operacijoje. Jis įsitikinęs, esą Lietuvos parama JAV kertasi su Lietuvos bendradarbiavimu su Vokietija.
„Šiandien pagrindo siųsti nematau. Norėčiau gauti iš Amerikos patvirtinimą, kur mūsų kariai galėtų prisijungti“, – dėstė R. Žemaitaitis.
Tuo metu opozicijos Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Laurynas Kasčiūnas žurnalistams sakė, kad toks Lietuvos žingsnis parodytų paramą Vašingtonui, kuri svarbi, kol Europa savarankiškai negali pasirūpinti savo gynyba. Anot jo, tai – simbolinis, nedidelis indėlis.
„Be to, visi norime, kad laivyba Hormuzo sąsiauryje atsinaujintų, vyktų tranzitas, tai gyvybiškai svarbu pasaulio ekonomikai“, – kalbėjo Seimo narys.
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį sakė, kad detalesnė informacija apie šalies indėlį šioje misijoje paaiškės vėliau. Pasak šalies vadovo, pirmiausia laukiama aiškesnės JAV pozicijos ir informacijos apie sąjungininkų pagalbos poreikį.
„Tas mandatas iki 40 karių nėra būtinai privalomas, tai yra maksimalios lubos ir galimai ta mūsų kontribucija gali būti kur kas mažesnė. Bet šiandien būtų pernelyg anksti kalbėti tiek apie laiką, tiek apie labai konkrečias formas, kaip mes prisidėsime, kadangi mes neturime suformuoto paketo, kaip įsivaizduoja JAV sąjunginkų pagalbą, kada norėtų tos pagalbos sulaukti“, – žurnalistams antradienį teigė G. Nausėda.
„Šiandien svarbiau buvo pasakyti labai aiškiai – mes suvokiame karą Irane arba operaciją prieš Iraną kaip tikrai iššūkį regiono saugumui, bet nedarant nieko tas iššūkis regiono saugumui galėjo būti dešimteriopai didesnis. Suprantame motyvus, esame pasirengę prisidėti ir esame pasirengę labai rimtai traktuoti savo, kaip sąjunginkų, įsipareigojimus“, – pabrėžė šalies vadovas.
Kaip nurodė prezidentūra, planuojama į misijas siųsti iki 40 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų. Vyriausybei siūloma nedelsiant inicijuoti atitinkamą Seimo tarptautinių operacijų mandato papildymą.
Valstybės gynimo tarybos sprendimas toliau bus svarstomas Vyriausybėje ir teikiamas Seimui, Seimas priims galutinį sprendimą.
Prezidentūra taip pat nurodė, kad Lietuva, atsižvelgdama į JAV poreikius, taip pat yra pasirengusi suteikti logistinę paramą ir leisti naudotis savo karine infrastruktūra.
Apie tai, kad Lietuva gavo JAV pasiūlymą prisijungti prie šalių koalicijos, siekiant atnaujinti laivybą Hormuzo sąsiauryje, prezidentas G. Nausėda informavo balandžio pabaigoje. Karinis konfliktas Irane prasidėjo vasario 28 d. JAV ir Izraelio oro smūgiais. Karo pradžioje Iranas įvedė gyvybiškai svarbaus Hormuzo sąsiaurio blokadą, dėl kurios pasaulinės naftos kainos smarkiai išaugo ir sukrėtė finansų rinkas.
JAV paskelbė kurianti tarptautinę koaliciją, kad sąsiauryje būtų atnaujinta laivyba. Laivus į regioną kol kas išsiuntė Jungtinė Karalystė ir Prancūzija, dėl jo šalys sulaukė Irano perspėjimų.
