Ūgtelėjusį gimstamumą Seimo pirmininkas Juozas Olekas sieja su Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) iniciatyvomis.
„Galiu pasakyti vieną džiugią naujieną, kad po mūsų visų šitų iniciatyvų šiais metais per sausio, vasario, kovo ir balandžio mėnesius, tai yra per keturis mėnesius, Lietuvoje gimė 227 daugiau naujagimių negu pernai. Jeigu bus toks tempas, ačiū jauniems žmonėms, kurie supranta tą dalyką, gal mes jau šiais metais sugrįšime prie 18 tūkst. (naujagimių – BNS)“, – Seime žurnalistams antradienį sakė parlamento vadovas.
Valdančioji partija apie demografijos iššūkius aktyviau pradėjo kalbėti prieš kelis mėnesius.
Prieš kelias savaites posėdžiavęs LSDP suvažiavimas priėmė rezoliuciją, kuria Vyriausybė ir Seimas raginami daugiau dėmesio skirti demografijos gerinimui.
Tuo metu premjerė Inga Ruginienė kovą pranešė, kad nuo kitų metų Vyriausybė savo sprendimus labiau orientuos į šeimos politiką ir demografinės padėties gerinimą, o 2027–2028 metus paskelbs Šeimos metais.
Tarp Vyriausybės siūlomų sprendimų – poveikio demografijai vertinimas teisėkūros procese, būsto pasiūlos ir prieinamumo jaunoms šeimoms didinimas, įskaitant regionus, motinystės išmokų ir vaiko priežiūros atostogų peržiūros, nemokamas 3-4 klasių vaikų maitinimas, didesnis pagalbinio apvaisinimo priemonių prieinamumas, pozityvios tėvystės programos.
Taip pat – augančios lėšos švietimo pagalbai ir formaliajam bei neformaliajam švietimui, talentų pritraukimo ir skatinimo iniciatyvos, grįžtamosios migracijos skatinimas ir ryšių su diaspora stiprinimas, „vieno langelio“ sistemos plėtra norintiems grįžti Lietuvos piliečiams ir į valstybės prioritetus orientuota migracijos politika.
Visuomenėje daug atgarsio sulaukė socialinės apsaugos ir darbo ministrės Jūratės Zailskienės iniciatyva organizuoti diskotekas, kuriose galėtų susipažinti jauni žmonės.
Seimo pirmininkas neatmetė galimybės siekti partijų susitarimo dėl demografinės situacijos gerinimo.
„Neprieštaraučiau, nes manau, kad demografija yra labai svarbus mums visiems klausimas. Labai yra daug įvairių iniciatyvų, jos galėtų pavirsti tokiu tarppartiniu susitarimu. (...) Seime pasiūlymai yra, Vyriausybei duotas tam tikras laikas, dar reikia luktelti, su kuo ateis Vyriausybė, nes ministrė pirmininkė, man atrodo, iki rudens pavedusi ministerijoms padaryti sprendimą“, – kalbėjo J. Olekas.
Opozicija į pagyras žiūri skeptiškai
Reaguodamas į parlamento vadovo pasisakymą, opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas sako, kad apie gimstamumo problemą pastaruoju metu kalbama daug, tačiau nėra aišku, kokios priemonės veikia.
„Nuo diskotekų, tuščių Juozo Oleko pagyrų patiems sau iki realiai naudingų paskatų jaunoms šeimoms. Nusprendėme paklausti pačių žmonių, kaip jie vertina priemones, kurios galėtų padėti spręsti demografinius iššūkius“, – feisbuke rašė L. Kasčiūnas.
Pasak jo, remiantis „Spinter“ atlikta visuomenės apklausa, 70 proc. apklaustųjų pritaria, kad reikia palengvinti sąlygas jaunoms šeimoms įsigyti nuosavą būstą, 66 proc. respondentų pritaria, kad lankstus vaiko priežiūros atostogų modelis, darbo valandos, yra palankios sąlygos ankstyvai tėvystei.
62 proc. apklaustųjų efektyvia ar greičiau efektyvia paskata laiko finansinę paramą šeimai. Tarp kitų apklaustųjų išskirtų paskatų kurti šeimą konservatorių lyderis išskyrė reemigracijos skatinimą ir ankstyvojo ugdymo prieinamumą.
„Šie skaičiai rodo gana aiškią kryptį: žmonės iš valstybės tikisi ne vienkartinių akcijų, o realių, kasdienį šeimų gyvenimą palengvinančių sprendimų. Būstas, darbo ir šeimos derinimas, finansinis saugumas, prieinamos paslaugos vaikams – būtent tai turėtų būti demografinės politikos tobulinimo sritys. Šokius palikime Vyriausybės kabinetui“, – rašė L. Kasčiūnas.
Tuo metu kitos opozicinės partijos – Liberalų sąjūdžio – vedlė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad socialdemokratams prisiimti nuopelnus už šiemet išaugusį gimstamumą – labai drąsu.
„Bet kuriam nesipykstančiam su skaičiais, aišku, kad yra devynių mėnesių terminai, o ir sprendimai priimami ne „diskotekoje susipažinus“, tam reikia bent šiek tiek laiko. Bent jau porai susikurti, ką ten kalbėti apie vaikų planavimą. Labiau norėtųsi pasakyti, kad gerai, kad nepaisant visų socdemų pastangų, didinančių nepasitikėjimą, neapibrėžtumą, mokestinę naštą veikliausiems, neteisėtai vykdant sveikatos reformą, galutinai trypiant pasitikėjimą švietimo sistema, žmonės planuoja šeimų gausėjimą“, – socialiniame tinkle rašė V. Čmilytė-Nielsen.
„Matome dar vieną įrodymą, kad realybė yra tokia, kokia ji yra, o ne kokią ją nori matyti socdemai. Ir žmonės gyvena savo gyvenimus nepaisydami neapibrėžtumo bei skandalų. Tai yra gera žinia mūsų valstybei“, – pridūrė ji.
BNS rašė, jog anksčiau prezidentas Gitanas Nausėda demografines problemas Lietuvoje prilygino „tiksinčiai bombai“.
Šalies vadovas žadėjo per Seimo pavasario sesiją pateikti įstatymo projektus, kurie skatintų gimstamumą, taip pat žadėjo iniciatyvas spręsti šeimų apsirūpinimo būstu klausimą, didinti garantijas motinoms derinti vaikų auginimą ir profesinį gyvenimą.
Anot jo, įgyvendinti ambicingesnes priemones realu dar per šią 2024–2028 metų Seimo kadenciją.
Valstybės duomenų agentūros informacija rodo, jog per metus nuolatinių gyventojų Lietuvoje sumažėjo 0,1 proc., o 2025 metais gimė rekordiškai mažai kūdikių – 17,5 tūkst., tai 1,6 tūkst. (8,4 proc.) mažiau negu 2024-aisiais.
Agentūra taip pat yra prognozavusi, kad 2100 metais Lietuvoje gyvens vos daugiau nei 2 mln. žmonių.
Olekas apie Vilniaus sporto rūmus: išreiškiame aiškią poziciją, kad mes turime juos sutvarkyti
Seimo nariams antradienio plenariniame posėdyje ketinant teikti nutarimo projektą dėl Vilniaus kultūros ir sporto rūmų ateities, parlamento pirmininkas Juozas Olekas sako, kad taip išreiškiama pozicija, jog jie turi būti sutvarkyti.
„Mes išreiškiame labai aiškią Seimo poziciją, kad mes turime sutvarkyti Sporto rūmus. (...) Ir dar (...), man atrodo, nutarime yra (siūlymas – ELTA) juos pripažinti ne regioniniu, bet nacionaliniu objektu“, – antradienį Seime žurnalistams teigė jis.
„Aš manau, kad tai (Seimo iniciatyva – ELTA) irgi prisidės prie tam tikra prasme mūsų gėdos, 35 metus netvarkomo Vilniaus centre esančio objekto, ir pabandys surasti galimybes, kaip tą objektą sutvarkyti, pritaikyti naudojimui, pagerbiant ir mūsų istoriją, pagerbiant mūsų įvairių tautų pristatymą čia, Vilniaus centre“, – kalbėjo J. Olekas.
Dalis parlamentarų siūlo atsisakyti idėjos Vilniaus kultūros ir sporto rūmus perduoti ar parduoti, taip pat siūloma juos paskelbti nacionalinės reikšmės valstybės saugomu kultūros paveldo objektu, kuris būtų pritaikytas kongresams, konferencijoms ir nepramoginiams kultūriniams renginiams.
Pasak J. Oleko, siekiama Sporto rūmus sutvarkyti, atsižvelgiant į šalia buvusias žydų kapines ir išlaikant rimtį, taip pat įamžinant Lietuvos istorinę atmintį.
„Mes Sporto rūmuose turime istorinę Lietuvos atmintį, kur buvo Sąjūdžio suvažiavimas, kur buvo pašarvoti žuvę mūsų Sausio 13-osios didvyriai, ir mes tą turime įamžinti“, – kalbėjo socialdemokratas.
„Pagrindinis dalykas – kad tai atspindėtų mūsų istorinę, nacionalinę patirtį (...) ir kad tai nebūtų per triukšmingas (objektas – ELTA), kuris nepažeistų tos rimties, kadangi statinys stovi buvusių kapinių vietoje“, – sakė Seimo pirmininkas, paklaustas, kas, jo nuomone, turėtų būti Sporto rūmuose.
Jo teigimu, taip pat svarbu numatyti finansavimo galimybes ir išspręsti klausimą dėl statybą leidžiančių dokumentų.
Premjerei Ingai Ruginienei palaikant idėją nenaudojamą objektą perduoti sostinės savivaldybei, J. Olekas teigė, kad tai yra „techninės detalės“, tačiau tvirtino, kad „gražiau“ būtų Sporto rūmus sutvarkyti Vyriausybės pastangomis. Vis tik anot jo, savivaldybės prisidėjimo klausimas nėra atmestas ir būtų sveikintinas.
„Aš manau, čia toks technikinis dalykas. (...) Aš manau, kad būtų gražiau, jeigu mes galėtume susitvarkyti nacionaliniu mastu. Pasižiūrėsime, kokios bus galimybės ateičiai. Reikėtų kai kuriuos dalykus patikrinti, nes (...) vieni sako, kad jau viskas įvykę, yra leidimas statyboms ir gali daryti, kiti sako, kad jau yra (suėjęs – ELTA) senaties terminas ar panašiai“, – teigė J. Olkas.
„Geriausia, kad tai galėtume padaryti nacionalinėmis pajėgomis. Jeigu prisidės Vilniaus miestas, mes sveikinsime ir džiaugsimės“, – kalbėjo jis.
Tiesa, pasak J. Oleko, partijos lyderiai laikosi tokios pačios nuomonės.
„Aš turėjau progą kalbėtis ir su partijos pirmininku (Mindaugu Sinkevičiumi – ELTA), ir su ministre pirmininke (I. Ruginiene – ELTA). Jie lygiai tokios pačios nuomonės, kad Sporto rūmai turėtų būti tam tikras traukos centras, pažiba Vilniaus centre, o ne toks aptvertas, užkaltais langais statinys“, – tikino jis.
Netylant diskusijoms dėl Sporto rūmų likimo, premjerė I. Ruginienė teigė, kad jie turėtų būti perleisti sostinės savivaldybei.
Dar viena iniciatyva
Taip pat kovo pabaigoje dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastato likimo 53 Kovo 11-osios Akto signatarai kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir Vyriausybės vadovę.
Po šio kreipimosi 23 įvairioms frakcijoms atstovaujančių parlamentarų grupė Seimui teikė siūlymą priimti rezoliuciją „Dėl neatidėliotinų veiksmų Vilniaus koncertų ir sporto rūmams rekonstruoti“.
Šiuo dokumentu siūloma paraginti Vyriausybę ir Vilniaus miesto savivaldybę bendradarbiaujant operatyviai spręsti organizacinius klausimus, susijusius su Nacionalinio kongresų, konferencijų ir kultūros rūmų projekto įgyvendinimu, įamžinant Sąjūdžio veiklą ir kitus istorinius įvykius. Parlamentarai taip pat ragina Vyriausybę skirti lėšas pastato rekonstravimo darbams ir numatyti privačių lėšų pasitelkimo galimybę.
Rezoliucijos projektą parengę parlamentarai pritaria Valstybinės kultūros paveldo komisijos siūlymui Vilniaus kultūros ir sporto rūmus paskelbti nacionalinės reikšmės valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.
Projektas sulaukė Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos, demokratų, socialdemokratų, „aušriečių“ ir konservatorių frakcijų atstovų pritarimo.
Beje, Seimo narys Ignas Vėgėlė yra siūlęs į Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę įtraukti šį rezoliucijos projektą, tačiau tam nepritarta.
