Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija (LGSPA) bei trys sektoriaus įmonės antradienį pasirašė bendradarbiavimo memorandumus su užsienio verslo organizacijomis ir įmonėmis.
Konferencijoje „Daimex Baltic 2026“ supratimo memorandumą asociacija pasirašė su Vokietijos–Baltijos šalių prekybos rūmais – sutarta kurti Lietuvos ir Vokietijos platformą gynybos pramonės bendradarbiavimui.
Kitus tris memorandumus pasirašė Lietuvos radijo ryšio technologijų gamintoja „Cellular Expert“ ir Australijos inžinerijos įmonė „Luminact“, gynybos pramonės įmonė „NT Service“ bei Prancūzijos jūrų gynybos bendrovė „Naval Group“, taip pat bepiločių technologijų startuolis „PDKinematics“ ir Ukrainos dronų gamintoja „Bavovna Miltech“.
Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų vadovo Floriano Schroderio teigimu, norima kartu stiprinti savo saugumo pramonę pasitelkiant Vokietijos išteklius, inovatyvius Baltijos šalių verslus ir Ukrainos patirtį mūšio lauke.
„Norime plėstis, bet ne tik Vokietijoje ir Baltijos šalyse, bet įtraukti ir Ukrainą. Tikiu šiuo „magiškuoju trikampiu“ – Vokietijos, Baltijos šalių ir Ukrainos bendra gynybos pramonės plėtra. Akivaizdu, kad Ukrainoje yra inovacijos, poreikis bei pajėgumai“, – BNS sakė F. Schroderis.
„Vokietija turi didelius išteklius, bet jai trūksta greičio. Jį, taip pat inovacijas, skaitmeniškumą turi Baltijos šalys. Manau, kartu galime būti stipresni, konkurencingesni ir geriau atgrasyti“, – kalbėjo jis.
LGSPA patarėjas Vincas Jurgutis BNS sakė, kad memorandumai gynybos pramonės įmonėms yra svarbūs.
„Gynybos pramonėje į bet kokio popierio pasirašymą žiūrima gana rimtai, jų įprasminimas vyksta tada, kai prasideda kažkokia bendra veikla, bendri sąlyčio taškai technologijų srityje, kuriant bendrą produkciją“, – BNS teigė V. Jurgutis.
Verslas: gynybos pramonė juda teisinga linkme
Dviejų dienų konferencijoje „Daimex Baltic 2026“ nuo antradienio dalyvauja apie 2 tūkst. gynybos pramonės ir saugumo politikos atstovų iš 30 valstybių. Jos kuluaruose Lietuvos verslininkai bendrauja su JAV, Europos, Izraelio, Pietų Korėjos, Jungtinių Arabų Emyratų ir kitų sąjungininkų šalių įmonių delegacijomis.
Pasak V. Jurgučio, konferencijos metu suplanuota apie 600 susitikimų, jų daug vyksta ir už renginio ribų: „Verslo poreikis bendradarbiauti yra didelis.“
Gynybos pramonės atstovai teigia, kad sektorius plečiasi ir juda teisinga kryptimi, ieško eksporto partnerių bei mezga partnerystę su užsienio bendrovėmis. Tuo metu užsienio investuotojai giria Lietuvos veiksmus rūpinantis krašto apsauga bei čia ieško naujų bendro darbo galimybių.
Ukrainoje naudojamų dronų technologijų gamybos įmonės „Pekkla“ įkūrėjas ir vadovas Martynas Andriejavas sako, kad Lietuvos gynybos ekosistema eina teisinga kryptimi, nors ne taip greitai, kaip norėtųsi.
„Galima pasidžiaugti skatinimo priemonėmis iš Inovacijų agentūros, įvairiomis paramomis dalyvavimui parodose, organizuojamais tarptautiniais verslo forumais, užsienio delegacijų vizitais, susijusiais su gynyba. Tokie renginiai padeda mums plėsti ir ieškoti eksporto galimybių“, – konferencijoje „Daimex Baltic 2026“ Vilniuje BNS antradienį sakė M. Andriejavas.
Kanados karinės logistikos paslaugų įmonės „Bravo Zulu Group“ projektų vadovas Jeffas Pattas teigė, kad užsienio investuotojai mato Lietuvos veiksmus mažinant barjerus gynybos pramonei.
„Mane sužavėjo skubos pojūtis ir pasiryžimas (Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse – BNS) šalinti kliūtis bei biurokratiją (gynybos pramonei – BNS), nes jaučiamas gyvybiškai svarbus poreikis veikti ir priimti teisingus sprendimus. Sukurti infrastruktūrą, sistemą ir užtikrinti jos tvarumą, kad ji veiktų ilgą laiką“, – BNS teigė J. Pattas.
Ateityje tik augs
Prezidentas Gitanas Nausėda konferencijoje pabrėžė, kad Lietuvą investicijoms pasirenka vis daugiau gynybos pramonės investuotojų: Radviliškyje Vokietijos gynybos pramonės milžinė „Rheinmetall“ stato 155 mm artilerijos šaudmenų gamyklą, „Rheinmetall“ bei kita vokiečių bendrovė „KNDS Deutschland“ Lietuvoje planuoja surinkti „Leopard“ tankus, filialą Lietuvoje kovą įsteigė viena didžiųjų JAV gynybos pramonės įmonių „Lockheed Martin“.
Kaip rašė BNS, „Rheinmetall“ taip pat ketina Lietuvoje statyti artilerijos sviedinių užtaisų kompetencijų centrą, o JAV gynybos pramonės koncernas „Northrop Grumman“ drauge su Norvegijos amunicijos gamintoja NAMMO Giraitės ginkluotės gamykloje ketina gaminti vidutinio kalibro šaudmenis.
„Lietuva pašalino kliūtis tarp geros idėjos ir jos įgyvendinimo ant žemės – veikiančios gamybos linijos Lietuvoje. Gynybos pramonės investicijoms suteiktas žaliasis koridorius“, – „Daimex Baltic“ kalbėjo G. Nausėda.
„Bravo Zulu Group“, pasak įmonės atstovo J. Patto, Baltijos šalyse pirmiausia aptarnauja Latvijoje dislokuotus Kanados karius, tačiau ir Lietuvoje ieško naujų partnerysčių su maisto, apgyvendinimo, valymo paslaugų tiekėjais, kurie aprūpintų kaimyninėje šalyje esančius dalinius.
„Nesiekiame vykdyti gamybos Kanadoje. Mes siekiame padėti Baltijos šalių įmonėms, kad jos taptų savarankiškos“, – teigė J. Pattas.
Tuo metu M. Andriejavas tikina, kad vietos pramonę vertina ir Lietuvos kariuomenė, kviečia įmones savo produktus išbandyti pratybose. Jo teigimu, gynybos pramonė Lietuvoje ateityje toliau augs itin sparčiai.
„Sektorius augs kartais. Turime kuo daugiau apsirūpinti patys, nes mūsų saugumas yra mūsų pačių reikalas, bei daugiau dėmesio ir investicijų skirti vietiniams gamintojams“, – pabrėžė M. Andriejavas.
Anot J. Patto, sektoriaus potencialas yra ilgalaikis, nes geopolitinės įtampos laikais Europa ir visas pasaulis vis labiau investuoja į saugumą: „Paklausa yra milžiniška ir ji išliks ilgai.“
Ekonomikos ir inovacijų ministerija anksčiau skelbė, kad Lietuva derasi su maždaug dešimčia potencialių gynybos pramonės investuotojų iš Ukrainos, Kanados, Vokietijos ir Prancūzijos.
