Rinkos dalyviams siūlant įteisinti dalinio kuro akcizo grąžinimo verslui mechanizmą, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas tikina, kad ministerija nėra „užsiblokavusi“ ir atmetusi šio pasiūlymo. Pasak jo, šiuo metu yra atliekami reikalingi skaičiavimai, laukiama patikslintų verslo duomenų.
„Mes tikrai nesame kažkaip užsiblokavę ir iš anksto atmetę šitos dyzelino dalinio akcizo grąžinimo schemos. Mes ją analizuojame, dirbame su verslu, kuris būtent atnešė tuos skaičiavimus, kad tai netgi ne tai, kad kainuotų biudžetui, bet ir generuotų papildomas pajamas“, – antradienį Seime kalbėjo K. Vaitiekūnas.
„Kiek žinau, vyksta dialogas, vyksta analizė ir šiuo metu yra paprašyta patikslinti tuos duomenis ir skaičiavimus, nes tikrai susidūrėme su situacija, kad negalime tokių skaičiavimų atkartoti iš duomenų, kuriuos turime“, – tęsė jis.
Dėl karinio konflikto Artimuosiuose Rytuose Lietuvoje kilus kuro krizei, balandžio pradžioje degalų rinkos dalyviai pasiūlė įteisinti dalinio degalų akcizo grąžinimo mechanizmą visam verslui. Jo atstovų vertinimu, tokia priemonė leistų operatyviai reaguoti į kainų pokyčius rinkoje, kitų valstybių sprendimus.
Anot siūlymo rengėjų, priemonė taip pat leistų į šalies biudžetą surinkti papildomus 100 mln. eurų per metus, nes stambūs bei mažesni verslai, tranzitiniai vežėjai vėl pradėtų piltis kurą Lietuvos degalinėse.
„Aušriečiui“ Aidui Gedvilui paklausus, ar ministerija svarsto platesnes priemones, ar apsiriboja diskusijomis dėl dalinio akcizo grąžinimo schemos, ministras tikino, kad degalų prieinamumo klausimas „nėra padėtas į stalčių“.
Pasak K. Vaitiekūno, nors sutarti dėl kompromiso valstybei su verslu bus sudėtinga, reikės rasti tenkinantį variantą.
„Kaip Finansų ministerija, be abejo, mes stengiamės į tai žiūrėti plačiai – tai yra ir valstybės pajamos, bet taip pat tai yra ir įmonių konkurencingumas. Ir čia turbūt rasti tokį aukso vidurį yra ganėtinai sudėtinga, ypač žinant, kad tai veikia dar ir kiti veiksniai, tokie, kaip CO2 išmetimai ir kita“, – kalbėjo jis.
„Degalų akcizo politika, visa degalų prieinamumo politika tikrai išlieka vienu iš tų klausimų, kuris tikrai nėra padėtas į stalčių, žinant, kad ir toliau yra tie akcizų dydžiai mums suplanuoti dar kitiems metams. Tai tikrai, manau, kad sprendimų ir kažkokių diskusijų tikrai turėsime ir reikės rasti kažkokį variantą, kuris bus labiausiai tenkinantis“, – sakė jis.
Pasak siūlymų autorių, degalai būtų perkami iš mažmeninių prekeivių, gautas sąskaitas faktūras reikėtų deklaruoti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), kuri užtikrintų, kad praėjus laikui dalis akcizo pajamų sugrįžtų vartotojui. Teigiama, kad panašios schemos yra naudojamos 10 Europos šalių, tarp kurių – Vokietija bei Prancūzija.
Tada K. Vaitiekūnas pažymėjo, kad šis pasiūlymas neštų naudą verslui, o ne gyventojams.
Tuo metu prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius balandžio pradžioje teigė, kad ši priemonė galėtų būti svarstoma, tačiau pirmiausia siekiama nuo degalų kainų šuolių apsaugoti vartotojus.
Kaip skelbta, prieš daugiau nei porą mėnesių prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose ir sutrikus laivybai Hormuzo sąsiauryje, rinkoje smarkiai šokinėja naftos kainos, dėl to auga ir sąskaitos už degalus.
Lietuva ėmėsi skirtingų priemonių krizei spręsti, tam laikinai sumažintas dyzelino akcizas, skubos tvarka parlamente svarstomas prezidento siūlymas įtvirtinti mechanizmą, kurį aktyvavus didžiausios galimos benzino ir dyzelinių degalų kainos būtų nustatomos kasdien.
Seimas taip pat turėtų balsuoti, ar degalinėms kuro kainas leisti didinti tik kartą per parą.
Siekiant padėti suvaldyti krizės Artimuosiuose Rytuose padarinius, Europos Komisija (EK) taip pat sudarė lengvesnes sąlygas skirti valstybės pagalbą labiausiai nukentėjusiems verslo sektoriams.
