Sergamumui ir mirštamumui nuo širdies ir kraujagyslių ligų regione išliekant aukštam, Lietuvos kardiologų draugija su kitomis organizacijomis iki 2028 metų sieks, jog 75 proc. pacientų, kurie serga arterine hipertenzija, gebėtų kontroliuoti savo kraujospūdį.
„Sergamumas ir mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų mūsų regione yra pats didžiausias ir viršija 600 gyvybių, 100 tūkst. gyventojų. (...) Norėtume, kad 75 proc. pacientų, kurie serga arterine hipertenzija, gebėtų kontroliuoti savo kraujospūdį. Ir tai norėtume pasiekti iki 2028 metų“, – spaudos konferencijoje sakė Kauno klinikų direktorius visuomenės sveikatai, mokslui ir studijoms, Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas Tomas Lapinskas.
Jis antradienį pristatė iniciatyvą „Misija 75/2028“, prie kurios be kardiologų prisijungė ir Lietuvos hipertenzijos draugija bei Lietuvos šeimos gydytojų kolegija.
T. Lapinskas pabrėžė, kad 54 proc. žmonių, kurie priklauso 30–79 metų amžiaus grupei, turi padidėjusį arterinį kraujospūdį. Tuo metu užsienyje vidurkis siekia apie 34 procentus.
„Jeigu tinkamai kontroliuotume savo kraujospūdį, mokslininkai paskaičiavo, kad galėtume išvengti net 28 tūkst. mirčių, kas yra pakankamai daug“, – kalbėjo jis.
Atliktų tyrimų duomenimis, savo kraujospūdį Lietuvoje šiuo metu kontroliuoja tik 13–57 proc. hipertenzija sergančių pacientų.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Šeškinės poliklinikos vadovas Mindaugas Sinkevičius teigė, kad tik mažiau nei pusė pacientų savo kraujospūdį kontroliuoja.
„Mes matome, kad šiandien turime apie 20 tūkst. pacientų, kuriems diagnozuota hipertenzinė liga. (...) Iš 20 tūkst. (pacientų – BNS) yra apie 40 proc., kurie turi tą vadinamą kontroliuojamą kraujospūdį“, – sakė jis.
Skelbiama, kad iniciatyva bus sudaryta iš edukacinės kampanijos, kurios metu bus mokoma ir primenama, kaip matuoti kraujospūdį, koks jis turėtų būti, kas gali lemti jo padidėjimą.
„Tai nukreipta į gydytojus, slaugytojus, vaistininkus, pačius pacientus“, – pabrėžė Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas.
Savo ruožtu Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Prevencinės kardiologijos skyriaus vedėja, gydytoja kardiologė Jolita Badarienė akcentavo, kad normalus kraujo spaudimas neturėtų viršyti 140/90 milimetrų gyvsidabrio stulpelio (mmHg), tačiau siekiamybė būtų 120/80 mmHg.
„(Svarbus – BNS) reguliarus kraujo spaudimo matavimas. Jeigu nustatome, kad asmuo turi padidėjusį kraujo spaudimą ir yra paskirti vaistai, paskirtas gydymas, tai svarbus reguliarus vaistų naudojimas“, – teigė ji.
„Be reguliaraus vaistų vartojimo, žinojimo savo kraujo spaudimo, taip pat reikėtų paminėti ir tokius nedidelius gyvenimo būdo pokyčius, (...) vartoti mažiau druskos, daugiau judėti fiziškai, prisiminti, kad svoris turi būti (...) ne per didelis, streso galbūt mažiau reikėtų“, – kalbėjo gydytoja.
Tuo metu Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovas, Lietuvos hipertenzijos draugijos prezidentas Marius Miglinas akcentavo, kad hipertenzijos simptomų dažniausiai nebūna, arba jų pacientai nesureikšmina.
„Dažniausiai tų simptomų ir beveik nebūna arba jiems nesuteikia reikšmės. Galvos svaigimas gali būti, kai labai jau ženkliau pakyla (kraujo spaudimas – BNS), bet šiaip hipertenzija vadinama tyliąja pandemija, nes aiškių simptomų, skausmo ar kažkokio požymio, kad (reikia – BNS) kreiptis į gydytoją, nėra. Ir dėl to nėra kito būdo jai nustatyti, kaip tik pamatuoti kraujospūdį“, – sakė jis.
Gydytojai taip pat pabrėžė, kad nors hipertenzijos diagnozė nėra laikina, tačiau liga kontroliuojama vaistais ir gyvenimo kokybei nekenkia.
