Iš ryto – operos solisto Edgaro Montvido daina, vakare – pasaulinio garso virtuvės šefo Jamie Oliverio kepta antis. Taip gegužės 4-ąją savo gimtadienį mini režisierė Dalia Ibelhauptaitė. Ir nors karantinas kiek suvaržė jos saviraišką, kūrėja išlieka optimistė, juolab kad prieš akis – naujos patirtys ir projektai.
Portalo LRT.lt kalbinta kūrėja šypsosi, kad gimtadienis jai – tik data kalendoriuje. „Jei artimieji ir bičiuliai neprimintų, turbūt pati jas praleisčiau. Neskaičiuoju nei metų, nei gimtadienių. Kai prieš keletą metų reikėjo įrašyti savo amžių, teko skaičiuoti pasitelkus gimimo datą“, – prisimena D. Ibelhauptaitė.
Ir šiemet gimtadienio pamiršti jai neleido artimieji, kūrybinė šeima – nuo pat ankstyvo ryto ją pasiekė bohemiečių sveikinimai, su daina pasveikino kaimynas, operos solistas Edgaras Montvidas. Kadangi režisierės vyras, režisierius ir aktorius Dexteris Fletcheris gimtadienio dieną išvykęs darbuotis į Airiją, žmoną jis pasveikino dar sekmadienį.
„Buvo nuostabu. Kartu nuėjome į naują restoraną „Turnips“, kuriame darbuojasi lietuvis šefas Tomas Lidakevičius, tikras meistras virtuozas, jau 14 metų dirbantis geriausiuose Londono restoranuose. Neseniai Londone jis atidarė ir nuosavą restoraną. Šilta ir gera, kad mano šventinis desertas atkeliavo su lietuviškai užrašytu sveikinimu“, – džiaugiasi režisierė.
Tiesa, ir gimtadienio vakarą jos laukia ypatinga vakarienė – garsus virtuvės šefas Jamie Oliveris pažadėjo gimtadienio proga iškepti D. Ibelhauptaitei antį. „Jamie – artimas šeimos bičiulis. Žinodamas, kad Dexteris išvykęs, jis pakvietė šią dieną praleisti su jo šeima“, – pasakoja ji.
Tiesa, kūrėja patikina, kad šventę svarbu susikurti kiekvieną dieną ir neprisirišti prie datų. „Mylėti reikia ne tik Valentino dieną, bet kasdien. Panašiai ir su gimtadieniais“, – svarsto ji. Taigi savęs ji nevadina progų žmogumi ir kitų visuotinių švenčių sako nesureikšminanti – nei Kalėdų, nei Velykų per daug švęsti ji nemėgstanti.
„Didžiausia šventė man – galimybė pabūti su artimais draugais, pasidžiaugti, kartu kurti, keliauti. Tai yra tikrosios gyvenimo šventės. Tikrieji slenksčiai gyvenime taip pat ne gimtadieniai, o nuveikti darbai, reikšmingi gyvenimo pokyčiai, susiję su vyksmu, o ne datomis“, – patikina D. Ibelhauptaitė.
Beje, anksčiau gimtadienius Dalia ir Dexteris mėgdavo sutikti išvykę į kokią nors kelionę, anksčiau neaplankytą miestą. Šiemet tokius jų planus sutrukdė pandemija. Pandemija apribojo ir kultūros žmonių saviraiškos laisvę, tačiau D. Ibelhauptaitė sako išliekanti optimiste: „Visas mano gyvenimas – darbuose. Yra nerimo, liūdesio dėl to, kad negalime dirbti, kad negalime parodyti spektaklių, bet turiu vilties, kad vakcinavimas padės sugrįžti į normalų gyvenimą. Gyvenu šviesiomis nuotaikomis, nes šie metai ypatingi ir „Vilnius City Opera“ bei „Bohemiečiams“ – minime 15 metų nuo savo įkūrimo.“
Ir nors praėję metai buvo nelengvi, jie režisierei buvo ir savaip dosnūs. „Didžiausia praėjusių metų dovana – galimybė drauge su Dexteriu dirbti ir kurti. Jau gyvename kelionės į JAV nuotaikomis, kur labai intensyviai dirbsime. Kursime meninį 10 dalių filmą „The Offer“ apie tuos laikus, kai buvo kuriamas filmas „Krikštatėvis“. Kaip tik kitais metais bus minimas filmo sukūrimo 50-metis. Tai pirmas kino projektas, prie kurio dirbsiu aktyviai ir oficialiai. Pirmą kartą kaip kino prodiuserė“, – šypsojosi energijos nestokojanti režisierė.
Ko gimtadienio proga sau palinkėtų? „Kad pagaliau Lietuvoje būtų parengtas planas, kaip ateityje vyks kultūros renginiai ir kad galėtume savo kūrybą pristatyti publikai. Taip pat sau palinkėčiau daugiau laiko draugams, kūrybiniams projektams, o taip pat dar ilgai ilgai neprarasti energijos ir noro gyventi“, – sako D. Ibelhauptaitė.
