Kai kalbama apie litvakų meną, dažniausiai minimi pavieniai vardai – Marcas Chagallas, Chaimas Soutine`as, Ossipas Zadkine`as ir kt. Tačiau Mikalojaus Konstantino Čiurlionio namuose Vilniuje atidaryta paroda „Muzikos aura Shmuelio Tatzo kolekcijoje“ leidžia šiuos kūrėjus pamatyti platesniame kultūrinės atminties kontekste – kaip vienos reikšmingiausių privačių litvakų meno kolekcijų pasaulyje dalį, rašoma organizatorių pranešime žiniasklaidai.
Šio pasakojimo centre – kolekcininkas ir mecenatas Samuelis Tacas. Gimęs 1946 metais Alytuje, vėliau jis emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas, ten tapo tarptautinį pripažinimą pelniusiu kineziterapeutu ir kūno derinimo metodo kūrėju. Tačiau greta profesinės veiklos augo ir kita, ne mažiau svarbi jo gyvenimo kryptis – litvakų meno pažinimas ir išsaugojimas.
Skirtingai nei daugelis privačių kolekcijų, S. Taco kelis dešimtmečius kuriama kolekcija nebuvo kaip investicija ar prestižo ženklas. Ji formavosi kaip kultūrinės savasties paieška. Atrasta litvakų meno istorija kolekcininkui tapo būdu sugrįžti prie Lietuvos, prie pasaulio, kuris 20 amžiaus katastrofų metu buvo beveik sunaikintas, tačiau neišnyko iš kultūrinės atminties.
Todėl šiandien kolekcijoje greta pasaulinių vardų – M. Chagallo, Ch. Soutine`o, O. Zadkine`o, Jacques`o Chapiro, Michelio Kikoïne`o, Théo Tobiasse`o, Arbit Blato – ir kitų autorių darbai. Kiekvienas kūrinys tampa didesnio pasakojimo dalimi.
Ypatingą vietą kolekcijoje užima muzika. Muzikantai, orkestrai, šventės, bendruomenės susibūrimai – visa tai litvakų mene tampa ne tik siužetu, bet ir kultūrinės tapatybės ženklu. Muzika čia liudija bendruomenės gyvybingumą, jos gebėjimą išsaugoti save net istorinių lūžių metu. Būtent ši tema ir tapo parodos ašimi.
Neatsitiktinai ekspozicija pristatoma būtent M. K. Čiurlionio namuose. M. K. Čiurlioniui muzika ir vaizdas buvo neatskiriamos kūrybos formos. Jo tapyboje garsas tapdavo spalva, o vaizdas – savotiška partitūra. Pasak M. K. Čiurlionio namų direktoriaus, pianisto ir kultūros veikėjo Roko Zubovo, ši paroda natūraliai pratęsia vieną svarbiausių M. K. Čiurlionio kūrybos idėjų: „M. K. Čiurlionio kūryboje muzika ir vaizdas niekada neegzistavo atskirai – tai buvo vientisas pasaulio matymas.“
Todėl litvakų meno kolekcija, kurioje muzika tampa kultūrinės atminties metafora, M. K. Čiurlionio namuose įgauna papildomą prasmės sluoksnį. Čia susitinka ne tik skirtingos meno kalbos, bet ir platesnė kultūrinio dialogo idėja – Lietuvos, litvakų ir Europos kultūrinės atminties sankirtos. Svarbus ir istorinis kontekstas. Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės veikla gelbstint žydus Antrojo pasaulinio karo metais leidžia šią parodą matyti ne tik kaip meno įvykį, ir kaip jautrų pagarbos, atminties ir žmogiškojo solidarumo ženklą.
Parodos kuratorės Inga ir Alma Laužonytės pabrėžia, kad ekspozicijoje muzika kalba ne tik apie garsą: „Norėjome parodyti, kad muzikos tema šiuose kūriniuose kalba apie daugiau nei garsą – apie bendruomenę, prisiminimą ir vidinį žmogaus pasaulį.“
Paroda „Muzikos aura Shmuelio Tatzo kolekcijoje“ veiks iki rugsėjo 18 dienos.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
