Žadėjęs kur kas griežtesnį susitarimą su Iranu nei kad buvo pasiekęs jo pirmtakas Barackas Obama, Donaldas Trumpas Versalio rūmuose pasirašė laikiną ir gana miglotą memorandumą dėl taikos siekio su Teheranu. Nors memorandumo tekste Iranas žada nesiekti branduolinio ginklo, tokį pažadą Teheranas kartoja seniai, o klausimas dėl Irano jau išsodrinto urano paliekamas tolesnėms 60 dienų deryboms. Susitarimas aštriai kritikuojamas JAV Kongrese.
Kelios minutės prieš dešimtą vakaro Donaldo Trumpo limuzinas rieda pro auksu tviskančius Versalio rūmų vartus.
Dominuoti turėjo vienas istorinis akcentas – tarp šių sienų prieš pustrečio šimto metų Prancūzijos karalius įtikintas remti gimstančią JAV respubliką įsiveržė kita istorinė paralelė – Versalio taika.
Ne pirma šiuose rūmuose pasirašoma taikos sutartis prie plojimų ir žvakių šviesos. „Pasirašyta“: žurnalistams sušunka D. Trumpas, po pirmos nakties grįždamas į limuziną.
„Puikios naujienos: susitarimas tarp Irano ir Jungtinių Valstijų prezidento oficialiai pasirašytas čia Versalyje“, – sako Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Pasirašo ir Irano prezidentas, režimas paviešina nuotraukas.
Iranas atvers Hormuzo sąsiaurį, o JAV nutrauks Irano uostų blokadą. Bet memorandume JAV pasižada ir iškart atšaukti sankcijas Irano naftai, o vėliau Irano atstatymui žadamas ir trijų šimtų milijardų dolerių fondas.
Kongrese Vašingtone šis memorandumas – karti piliulė. Lietuvių kilmės senatorius demokratas Dikas Durbinas piktinasi: „Jie pažadės tris šimtus milijardų dolerių Iranui? Kas laimėjo šitą karą? Kam mes jį pradėjome?“
Respublikonų senatorius susitarimą pavadiną didžiausia užsienio politikos klaida per dešimtmečius ir ištikimiausi D. Trumpo karžygiai Senate atrodo kiek nusivylę.
„Manau, viltis buvo tokia – pulti Iraną, sunaikinti lyderius ir susilpninti režimą tiek, kad Irano tauta galėtų atsiimti savo šalį. Deja, tai neįvyko“, – teigia JAV senatorius, respublikonas Ronas Johnsonas.
D. Trumpo administracijos pareigūnai žiniasklaidai teisina pačius prieštaringiausius memorandumo punktus. Pavyzdžiui, punktas dėl 300 milijardų dolerių vertės atstatymo fondo Iranui. Amerikiečių pareigūnai sako, tai esą nėra JAV nuolaida Iranui, kadangi memorandumo tekste JAV neįsipareigoja į šį fondą investuoti nė cento. Tačiau jie pripažįsta, kad iškart po memorandumo pasirašymo, JAV iškart nuimtų sankcijas nuo Irano naftos.
Pasak Baltųjų rūmų, šios sankcijos esą buvo naudingos tik Kinijai, nes esą dėl šių sankcijų Kinija galėjo nusipirkti Irano naftą pigiau. Tiesa, su tuo nesutinka senatoriai.
„Jungtinės Valstijos išduos leidimą prekiauti Irano nafta. Tad dabar jie galės pardavinėti savo naftą už didesnę kainą ir gaus didesnį pelną nei prieš karą. O ką mes gauname mainais –atidarytą Hormuzo sąsiaurį, kuris, žinoma, prieš tai buvo atviras“, – tikina JAV senatorius, demokratas Chriass Van Hollenas.
Viceprezidentas JD Vance‘as prisiėmė viešą vaidmenį susitarimą ginti, o prezidentas svarsto: „Jei suveiks, prisiimsiu nuopelnus. Jei nesuveiks, kaltinsiu Vance‘ą. Pasisaugok.“
Ir iki galutinės taikos dar esminis išbandymas: pagal memorandumą, dabar prasidės derybos dėl Irano branduolinės programos. Jei jos nepavyks, pasak D. Trumpo, JAV grįš prie bombardavimo.
