Naujas tyrimas rodo, kad po žeme esantis grybų tinklas yra toks didžiulis, jog išvyniojus jį į tiesią liniją kosminėje erdvėje, jis užimtų maždaug 10 proc. Paukščių Tako ploto, skelbia „The Guardian“.
Arbuskulinės mikorizės grybų tinklais vadinamos požeminės struktūros bendradarbiauja su dauguma sausumos augalų, aprūpindamos juos azotu ir fosforu mainais už anglį.
Mokslininkai apskaičiavo, kad grybų tinklai, jei juos ištemptume nuo vieno galo iki kito, siektų 110 kvadrilijonų kilometrų – tai beveik 750 milijonų kartų daugiau nei atstumas nuo Žemės iki Saulės.
„Viename arbatiniame šaukštelyje dirvožemio gali būti iki 10 metrų mikorizinio tinklo“, – sakė pagrindinis tyrimo autorius dr. Justinas Stewartas.
Tyrime taip pat aprašomos galimos grėsmės šiai gyvybiškai svarbiai infrastruktūrai – mokslininkai nustatė, kad tinklų tankis dirbamose žemėse vidutiniškai yra 47,3 proc. mažesnis nei laukinėse ekosistemose.
Jie įspėja, kad grybų tinklų nykimo pasekmės gali būti labai įvairios. Grybų tinklai apsaugo vandens telkinius nuo azoto, fosforo ir kitų cheminių medžiagų, tačiau jiems išretėjus, sumenksta dirvožemio gebėjimas kaupti anglį ir paskirstyti maistines medžiagas.
„Jei jie išnyks, į vandens telkinius pateks daug daugiau cheminių medžiagų, – sakė tyrimo autorė dr. Toby Kiers, grybų tinklų tyrimą pavadinusi vienu įdomiausių savo gyvenime. – Be to, šio tyrimo tikslas – padėti mokslininkams ir sprendimus priimančioms institucijoms suprasti, kur grybų ekosistemos klesti, o kur joms gresia pavojus.“
Mokslininkai taip pat paragino ūkininkus pasinaudoti grybų tinklų teikiama nauda. Dr. J. Stewartas pažymėjo, kad šiais laikais derlingumas dirbtinai didinamas intensyviai naudojant trąšas. Jo teigimu, jei ūkininkai būtų skatinami saugoti ir puoselėti dirvožemio grybus, augalai galėtų natūraliai gauti daugiau maistinių medžiagų, o tai sumažintų trąšų poreikį; tuo tarpu grybai padėtų perkelti daugiau anglies giliai į dirvožemį, kur ji galėtų būti efektyviau kaupiama.
Tyrimas: https://www.science.org/doi/10.1126/science.adu4373
