„Kuba kelia tokią pačią grėsmę JAV, kaip Lietuva – Rusijai“, – LRT.lt sako Vokietijos profesorius, Lotynų Amerikos ir Karibų regiono ekspertas Bertas Hoffmannas. Jis įsitikinęs, kad daugiau problemų Amerikai gali sukelti jos pačios kuriama humanitarinė krizė kaimyninėje šalyje. Vašingtonui penktadienį ruošiantis pasirašyti preliminarų taikos susitarimą su Iranu, didėja nerimas, kad JAV gali imtis dar vienos karinės intervencijos Vakarų pusrutulyje, kurį Donaldo Trumpo administracija laiko „savo kiemu“.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- JAV vykdoma naftos blokada sukėlė humanitarinę krizę Kuboje: šalyje trūksta elektros, maisto, vaistų, degalų.
- JAV pateikti kaltinimai 94-erių buvusiam prezidentui Rauliui Castro – simbolinis veiksmas.
- Kuba ruošiasi galimai JAV karinei invazijai.
- Vašingtonas grindžia savo veiksmus tariama grėsme JAV nacionaliniam saugumui.
- Tyrėjas Bertas Hoffmannas lygina Kubos keliamą grėsmę JAV su „Lietuvos keliama grėsme Rusijai“.
- JAV siekia ne pakeisti Kubos režimą, o Amerikai paklusnaus režimo.
Kuba atsidūrė ties žlugimo riba.
Havanos ir Vašingtono santykiai nuo sausio mėnesio toliau blogėja, kai Jungtinės Valstijos įvedė naftos blokadą šiai Karibų jūros salai. Tai įvyko iškart po to, kai amerikiečių pajėgos surengė karinę operaciją Venesueloje ir išskraidino jos kairiųjų pažiūrų diktatorių Nicolą Maduro į Niujorką, kur šis yra teisiamas.
Be Karakaso, kaip gelbėjimosi rato, Kuba sunkiai stengiasi išlaikyti kritines atsargas. Kubos sąjungininkai Rusijoje, Kinijoje ir Irane taip pat patiria JAV spaudimą atsitraukti. Sala patiria masinius elektros tiekimo sutrikimus, maisto, vaistų ir degalų stygių. Didžioji dalis kubiečių dėl šių nepriteklių išgyvena badą, skurdą, didžiulį nerimą.
JAV pareigūnai gegužės 20 d. taip pat pateikė kaltinimus buvusiam prezidentui Rauliui Castro byloje, siekiančioje 1996 metus. Tą pačią dieną Pentagonas į Karibų jūros regioną pasiuntė JAV lėktuvnešio „USS Nimitz“ smogiamąją grupę.
Kubai ruošiantis galimai JAV karinei invazijai, gegužės pabaigoje pasirodė pranešimų, kad Havana įsigijo kelis šimtus kovinių dronų ir svarsto galimybę surengti smūgius į amerikiečių bazę Gvantanamo įlankoje JAV atakos atveju. Kubos pareigūnai šiuos kaltinimus neigia, tačiau kartoja turintys teisę gintis.
Šioje pietryčių Kuboje esančioje JAV bazėje gegužės 29 d. susitiko JAV ir Kubos kariuomenės pareigūnai, kad aptartų „operatyvinio saugumo klausimus“. Praėjusį trečiadienį Gvantanamo bazėje apsilankė ir JAV karo sekretorius Pete`as Hegsethas. Jis pareiškė, kad amerikiečių kariai yra pasiruošę „bet kam“.
Apie JAV tikslus Kuboje ir humanitarinę padėtį komunistinėje Karibų jūros saloje LRT.lt papasakojo vienas žymiausių regiono ekspertų Europoje – Vokietijos globalių ir regioninių studijų instituto vyriausiasis tyrėjas B. Hoffmannas.
– JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ne kartą kartojo, kad Kuba, kurią jis pavadino „žlugusia valstybe“, kelia grėsmę Jungtinių Valstijų nacionaliniam saugumui. Jūsų nuomone, ar šiuose žodžiuose yra tiesos? Ar Kuba iš tikrųjų kelia realią grėsmę JAV saugumui?
– Sakyčiau, kad Kuba kelia tokią pačią grėsmę JAV, kaip Lietuva – Rusijai (šypteli). Akivaizdu, kad tai labai politiškai surežisuota koncepcija, ir nėra jokio pagrindo teigti, kad Kuba iš tikrųjų kelia karinę ar panašaus pobūdžio grėsmę.
Tikroji grėsmė yra galimas Kubos žlugimas. Būtent tai JAV skatina taikydamos naftos blokadą ir vesdamos salą į labai sunkią humanitarinę krizę. Tai visada gali virsti pabėgėlių krize ar panašiais reiškiniais, kurie tuomet paveiktų JAV, tačiau tam tikra prasme tai būtų pačių JAV sukurta problema.
– Gegužės 20 d. JAV pateikė kaltinimus buvusiam Kubos prezidentui, Fidelio Castro broliui Rauliui Castro. Tą pačią dieną Pentagonas į Karibų jūros regioną pasiuntė lėktuvnešio „USS Nimitz“ smogiamąją grupę. Kaip vertinate šiuos žingsnius? Ar JAV kariniai veiksmai prieš Kubą yra neišvengiami?
– Tai nėra neišvengiama, tačiau tokia grėsmė egzistuoja jau kurį laiką. Tam, kad grasinimas būtų įtikinamas, JAV tam tikru momentu gali nuspręsti savo žodžius pagrįsti veiksmais.
Taigi tam tikros eskalacijos tikimybė yra gana didelė. Tačiau nemanau, kad pirmasis žingsnis būtų karinė invazija. Pirmieji žingsniai greičiausiai būtų karinių pajėgų telkimas prie pakrantės, kaip matėme Venesueloje, taip pat provokacijos – pavyzdžiui, JAV karo laivų įplaukimas į Kubos teritorinius vandenis, lėktuvų skrydžiai virš Kubos ir panašūs veiksmai.
Manau, šiuo metu taikaus sprendimo galimybė nėra labai aiškiai matoma.
Kalbant apie kaltinimus Rauliui Castro, tai, žinoma, yra simbolinis žingsnis. Rauliui Castro yra 94 metai. Jis praeities žmogus, todėl jo atvedimas į teismą JAV iš esmės būtų simbolinis veiksmas – simbolinė [Kubos] kapituliacija.
Tarp abiejų šalių vyko derybos arba bent jau pokalbiai. Ir Kubos pusei juose atstovavo Raulio Castro anūkas (Guillermo Rodriguezas Castro – LRT.lt). Jis galėtų daryti nuolaidų daugeliu klausimų, tačiau tikrai ne dėl savo senelio perdavimo JAV teismui. Todėl tai labai sudėtingas scenarijus. Čia kalbama apie simbolį, o ne apie teisingumą.
– Koks yra galutinis prezidento D. Trumpo administracijos tikslas Kuboje? Koks susitarimas su dabartine šalies vadovybe patenkintų JAV administraciją?
– Būtent šito klausimo jie niekada aiškiai neįvardija.
Manau, kad tai nėra tiek susiję su susitarimu konkrečiais klausimais, dėl kurių būtų galima derėtis ir daryti nuolaidas. Pavyzdžiui, nusavintas turtas ir jo grąžinimas buvusiems savininkams – dėl to galima derėtis. Kam priklauso cukraus fabrikai? Dėl to galima derėtis. Taip pat politinėje sistemoje, pavyzdžiui, būtų galima pradėti nuo kalinių paleidimo, Baudžiamojo kodekso pakeitimų. O vėliau, laikui bėgant, būtų galima net galvoti apie rinkimus. Taigi visi šie dalykai galėtų būti derybų objektas.
Tačiau esmė yra kur kas platesnė. Kalbama apie simbolį, kuriuo tapo Kubos [komunistinė] revoliucija. Fidelio Castro vadovaujama Kubos revoliucija buvo simbolis pasaulinei kairei, bet ji taip pat tapo simboliu JAV dešinei – neigiamu simboliu. Ir jie nori Kubos kapituliacijos, kad pademonstruotų, jog Šiaurės ir Pietų Amerikoje visos šalys turi orientuotis į Jungtines Valstijas.
Tai yra pagrindinė žinia. Ir kol Kuba nesiderina prie Jungtinių Valstijų, tol trūksta labai svarbios dėlionės dalies. Jie nori pakeisti Kubos politinę orientaciją. Dėl to derėtis yra daug sunkiau nei dėl nuolaidų ar ekonominių interesų.
– Ar apskritai kas nors galėtų pakeisti dabartinę Kubos vadovybę, jeigu JAV imtųsi kokios nors režimo keitimo operacijos, panašios į tą, kuri buvo vykdoma Venesueloje? Ar yra opozicijos veikėjų, kurie to laukia ir būtų pasirengę perimti salos valdymą?
– Vėlgi, klausimas – ko nori Jungtinės Valstijos.
Paminėjote Venesuelą – ten jie nenorėjo, kad valdžią perimtų opozicijos veikėjai. Jie norėjo, kad šalį toliau valdytų tie patys žmonės, išskyrus prezidentą, tik kad jų politinė kryptis būtų pakeista JAV politikos naudai.
Būtent to jie norėtų ir Kuboje. Tačiau Kubos elitas tikriausiai yra vieningesnis nei Venesuelos, ir sunku įsivaizduoti, kad kas nors iš Kubos elito padarytų tai, ką padarė Delcy Rodriguez (buvusi N. Maduro viceprezidentė, kuri po jo pagrobimo operacijos tapo šalies vadove, – LRT.lt). Ypač jei kalbama apie simbolinės figūros – Raulio Castro – perdavimą Jungtinėms Valstijoms.
Žinoma, galima įsivaizduoti scenarijų, kai Jungtinės Valstijos mainais už ką nors atsisakytų kaltinimų Rauliui. Tačiau šiuo metu tai nėra realistiška. Kalbant apie opoziciją, žinoma, tam tikrų figūrų yra, Jungtinės Valstijos galėtų paskirti žmones į valdžios pozicijas, tačiau jiems nebūtų lengva kontroliuoti kariuomenę, saugumo struktūras ir civilinį aparatą.
Jungtinės Valstijos nori perimti kontrolę, bet jos nenori siųsti savo pareigūnų, kurie atliktų darbą vietoje. Jos nori, kad darbą atliktų kubiečiai – Kubos valstybinis aparatas. Tas pats galioja ir civilinei administracijai – jie nenori to daryti pasitelkdami amerikiečius. Todėl jiems reikia aparato ir reikia žmogaus, kuris galėtų tą aparatą kontroliuoti.
Mano manymu, nėra jokios opozicijos figūros, kuri galėtų tai padaryti be labai labai didelės karinės JAV paramos.
– Ar JAV galėtų bandyti paversti Kubą Jungtinių Valstijų teritorija, turinčia panašų statusą kaip Puerto Rikas? Ar tai visiškai nerealu?
– Dabartinės Trumpo administracijos laikais niekas nėra nerealu. Galime prisiminti Grenlandiją.
Nemanau, kad tai pirmasis jų sumanymas. Marco Rubio neseniai kreipėsi į Kubos žmones Pirmosios nepriklausomybės dienos proga, pabrėždamas Kubos nepriklausomybę. Todėl manau, kad jų planas yra nepriklausoma Kuba, tačiau globojama JAV.
– Kokiu mastu JAV vykdoma energetinė blokada paveikė Kubos gyventojus? Kaip apibūdintumėte situaciją šalyje?
– Situacija yra dramatiška, dramatiška, dramatiška.
Kalbant apie dyzeliną ir benziną, Kuba yra 100 proc. priklausoma nuo importo. Nuo sausio Kubą pasiekė vos vienas naftos tanklaivis. Visi kiti buvo užblokuoti Jungtinių Valstijų. Taigi jau daugiau nei keturis mėnesius nėra naftos tiekimo.
Tai reiškia, kad visi sunkvežimiai, kurie naudoja dyzeliną, nebeturi degalų, nes dyzelino beveik nebeliko. Todėl maistas iš kaimo vietovių nepasiekia miestų. Deguonis nepasiekia ligoninių, žmonės negali nuvykti į ligonines. Situacija yra išties dramatiška.
Yra daug priežasčių manyti, kad Kubos valdžia ekonomiškai labai neefektyvi ir daro daug klaidų. Tai gali būti tiesa, bet po keturių mėnesių be naftos net Šveicarija atsidurtų ekstremaliojoje situacijoje.
– Ar tai gali baigtis visišku šalies žlugimu?
– Taip. Galiausiai – taip.
Visiškas žlugimas nėra tai, kas vyksta šiuo metu. Šiuo metu matome didžiules paprastų Kubos žmonių kančias. Žinoma, yra žmonių, kurie gyvena gerai, tačiau daugumai Kubos gyventojų tai reiškia milžiniškas kančias.
