Kai kuriems politikams svarstant, kad daliai gyventojų atsiėmus pensijų lėšas ir pasipildžius „Sodros“ rezervui būtų galima dalį jo naudoti pensijoms didinti, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad rezervas neturėtų būti „užkonservuotas“, tačiau jį reikėtų naudoti labai atsargiai.
„Tikrai neturime pravalgyti „Sodros“ biudžeto rezervo ir pertekliaus, tikrai gali būti mūsų makroekonomikoje laikų, kurie nebus tokie geri kaip dabartiniai. Ir dėl tos priežasties rezervas turi būti panaudotas labai atsargiai. Tačiau palikti užmarinuoti, užkonservuoti rezervą ir sakyti, kad mes pasirūpinsime ateities pensininkais, tuo tarpu dabartiniai pensininkai mums nerūpi – man toks požiūris yra nepriimtinas“, – žurnalistams Briuselyje kalbėjo prezidentas.
„Pasisakau už subalansuotą požiūrį. Mes esame net pateikę teisėkūros iniciatyvą, kurioje numatome panaudoti, derybų klausimas – tarp 10 ir 20 procentų – šito perviršio. Bet tai tikrai būtų finansinis šaltinis, kuris leistų adekvačiai finansuoti tą pensijų indeksavimą, kurį mes vykdome nuo pat 2019 metų“, – pridūrė jis.
Kaip rašė BNS, „Sodra“ skaičiuoja, kad jos rezervas šiuo metu galėtų padėti suvaldyti ekonominę krizę, jei šalį ištiktų panaši į 2009-ųjų krizė. Tačiau „Sodros“ direktoriaus pavaduotoja Violeta Latvienė šią savaitę kalbėjo, kad rezervas neturėtų būti naudojamas spręsti demografines problemas.
Lietuvos bankas taip pat teigia, kad rezervo ilgainiui nepakaktų spręsti visuomenės senėjimo iššūkius, būtina numatyti papildomus ir tvarius finansavimo šaltinius. Tuo metu Valstybės kontrolė pažymi, kad fiskališkai rizikingas ne rezervo padidėjimas, o polinkis jį panaudoti sprendimams, kurie dar labiau padidintų valstybės ilgalaikius įsipareigojimus.
Planuojama, kad šių metų pabaigoje be grįžtančių pensijų pinigų „Sodros“ rezervas sieks 5,28 mlrd. eurų, o su jau pervestais pensijų pinigais jis siektų 6,6 mlrd. eurų, tačiau iki metų pabaigos ši suma, tikėtina, dar išaugs žmonėms toliau atsiimant sukauptas lėšas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė yra sakiusi, kad kitąmet pensijos tikrai bus didinamos, taip pat svarstoma, kokią dalį viršplaninių rezervo lėšų tam panaudoti.
Lietuva yra pasiruošusi padidinti įnašą į ES biudžetą
Prezidentas teigia, kad 2028–2034 metų Europos Sąjungos daugiametis biudžetas turi būti reikšmingai didesnis nei buvo iki šiol, o Lietuva yra pasiruošusi padidinti savo įnašą.
Pasak prezidento, kai kurie dabartiniai prioritetai, pavyzdžiui, gynyba ir saugumas, karinio mobilumo klausimai nebuvo pakankamai atspindėti dabartinėje finansinėje perspektyvoje.
„Pasisakome už ambicingą biudžetą, už biudžetą, kurį pasiūlė Europos Komisija, kuris siekia beveik du trilijonus eurų, nes turime tikrai nemažai prioritetų nusistatę. (...) Norint, kad tie prioritetai būtų finansuojami arba turėtų atitinkamą adekvatų finansavimą, biudžetas turi būti reikšmingai didesnis negu buvo šis“, – žurnalistams Briuselyje kalbėjo prezidentas.
Pasak jo, būtina susitarti, kieno sąskaita ES biudžetas bus didinamas.
„Lietuva yra pasiruošusi prisidėti didesniu indėliu, (...) padidinti įnašą į Europos Sąjungos biudžetą. Mes esame atviri diskutuoti apie nuosavų išteklių pasiūlymus, kurie yra pateikti“, – sakė G. Nausėda.
„Mes nesame jų sužavėti, bet vis dėlto, jeigu reikėtų siekti kompromiso ir rinktis didesnį biudžetą, bet kai kurios nuosavų išteklių formulės, kurios yra pasiūlytos, mes ko gero būtume linkę sutikti. Tačiau jeigu nebus ambicijos didinti biudžetą, mūsų požiūris į tuos pasiūlymus dėl naujų išteklių bus kur kas rezervuotesnis“, – pridūrė jis.
G. Nausėda Briuselyje dalyvauja Europos Vadovų Taryboje (EVT).
Pagrindinės EVT temos – parama Ukrainai, ES daugiametė finansinė programa, konkurencingumas ir globalūs ekonominiai iššūkiai. Be to, bus aptariama žemyno gynyba bei saugumas.
