Ketvirtadienį Briuselyje vykstantis NATO gynybos ministrų susitikimas turėtų atskleisti nuotaikas, kurios vyraus po trijų savaičių Turkijos sostinėje Ankaroje rengiamame Aljanso viršūnių susitikime.
„Manau, liepos mėnesį Turkijoje vyksiantis kitas NATO viršūnių susitikimas yra bene svarbiausias susitikimas NATO istorijoje, nes čia reikės išsiaiškinti ir išspręsti keletą dalykų“, – dar birželio pradžioje JAV Kongrese pareiškė valstybės sekretorius Marco Rubio.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Artėjantis NATO viršūnių susitikimas Turkijoje yra kritiškai svarbus, nes jame bus sprendžiami esminiai Aljanso ateities klausimai.
- JAV mažina savo karinį indėlį į NATO atitraukdama karius ir karinę techniką iš Europos.
- NATO šalys susiduria su iššūkiais dėl gynybos finansavimo įsipareigojimų vykdymo.
Aljanso generalinis sekretorius Markas Rutte`ė taip pat trečiadienį pabrėžė, kad ministrų susitikimas yra paskutinis pasirengimo liepos 7–8 d. vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui Ankaroje žingsnis. Tai gali būti ir daugiau – tam tikra repeticija, kuri parodys, kaip planuoja elgtis JAV prezidentas Donaldas Trumpas per „svarbiausią susitikimą NATO istorijoje“.
Atsižvelgdamos į tai, Jungtinės Valstijos pakoregavo įsipareigojimus pagal NATO pajėgų modelį. Čia svarbiausia ne tai, kur šiuo metu yra pajėgos ir ištekliai, o tai, kas ir ką darytų, jei būtų aktyvuoti mūsų gynybos planai.
Markas Rutte
Gynybos ministrų susitikime dalyvaujantis JAV karo sekretorius Pete`as Hegsethas yra savotiškas šauklys, pranešiantis Vašingtono nuotaikas sąjungininkams. Jis nėra mėgėjas lankytis NATO susitikimuose, bet, pavyzdžiui, pirmasis jo apsilankymas Briuselyje 2025 m. sukėlė šoką. P. Hegsethas tuomet be diplomatinių vingrybių išdėstė JAV administracijos poziciją: Ukraina nesusigrąžins okupuotų teritorijų, netaps NATO nare, o Europos saugumas turi būti europiečių rankose.
JAV karo sekretorius iki šiol neišmoko „diplomatinių manierų“ ir toliau garsėja aršia retorika. Birželio pradžioje, minint „D-Day“ – 1944 m. sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje – metines, jis sukėlė naują pasipiktinimo bangą, kai Normandijos karių kapinėse užsipuolė europiečius dėl tariamai nevaldomos migracijos.
Yra ir daugiau temų, kurios didina atstumą tarp sąjungininkų. D. Trumpas neslėpė, kad nusivylė europiečių nenoru prisijungti prie laisvos laivybos užtikrinimo Hormuzo sąsiauryje ir pažadėjo išvesti 5 tūkst. karių iš Vokietijos.
Netyla ir daugiau kalbų apie kitų JAV pajėgumų atitraukimą iš Europos. Gegužės pabaigoje pranešta, kad Vašingtonas ateityje „skirs žymiai mažiau pagrindinių karinių pajėgumų“ NATO pajėgų modeliui (Force Model), pagal kurį kiekviena Aljanso narė nurodo nacionalines pajėgas, kurios taikos, krizės ir karo metu yra perduodamos NATO vyriausiojo vado Europoje (SACEUR) žiniai. Teigiama, kad JAV strateginių bombonešių skaičius bus sumažintas perpus, naikintuvų – trečdaliu. JAV karinis laivynas taip pat skirs NATO mažiau eskadrinių minininkų, o povandeninių laivų išvis nebenori suteikti. Be to, europiečiai patys turėtų pasirūpinti ir žvalgybiniais dronais.
Tai iš dalies trečiadienį patvirtino ir M. Rutte`ė: „Išnagrinėjome uždavinių pasiskirstymą įprastinių ginkluotųjų pajėgų kontekste ir matome, kad Europos sąjungininkai ir Kanada yra pasirengę, nori ir gali daryti daugiau. Atsižvelgdamos į tai, Jungtinės Valstijos pakoregavo savo įsipareigojimus pagal NATO pajėgų modelį. Čia svarbiausia ne tai, kur šiuo metu yra pajėgos ir ištekliai, o tai, kas ir ką darytų, jei būtų aktyvuoti mūsų gynybos planai.“
LRT paklausus apie Čekijos premjero pasisakymą, kad jis palaiko gerus santykius su D. Trumpu, todėl jam nebaisu, kad jo šalis nepasieks gynybos finansavimo tikslo, NATO generalinis sekretorius išliko optimistiškas.
Dar vienas probleminis klausimas – kaip sąjungininkai laikosi įsipareigojimų didinti finansavimą gynybai. Pernai Hagoje NATO šalių vadovai priėmė sprendimą iki 2035 m. gynybai skirti 5 proc. BVP (3,5 proc. – karinėms ir 1,5 proc. – susijusioms reikmėms). Dar Hagos susitikimo išvakarėse išlygą išsiderėjo Ispanija, dabar ir Čekija nepasiekė užsibrėžto finansavimo, o ir dėl dalies kitų Europos šalių planų kyla abejonių.
„Tikiuosi, kad šalys pateiks aiškius, konkrečius ir patikimus planus, kaip pasiekti šį tikslą. Idealiu atveju – gerokai anksčiau, nei numatyta sutartame grafike“, – trečiadienį kalbėjo M. Rutte`ė ir pasidžiaugė, kad 2025 m. įvyko „milžiniškas gynybos investicijų padidėjimas – Europos sąjungininkai ir Kanada padidino savo pagrindines gynybos investicijas daugiau nei 90 mlrd. dolerių. Tai stulbinantis skaičius – beveik 20 proc. padidėjimas per vienus metus. O 2026 m. jau numatytas tolesnis investicijų didinimas“.
Sekretorius daugiausia dėmesio skirs skubiam poreikiui, kad NATO sąjungininkai prisiimtų pagrindinę atsakomybę už Europos žemyno gynybą konvencinės ginkluotės prasme.
LRT paklausus apie Čekijos premjero pasisakymą, kad jis palaiko gerus santykius su D. Trumpu, todėl jam nebaisu, kad jo šalis nepasieks gynybos finansavimo tikslo, NATO generalinis sekretorius išliko optimistiškas: „Žinau, kad Čekija siekia to, ką visi nusprendėme Hagoje, ir kad praėjusiais metais Čekija nepasiekė 2 proc. ribos. Tačiau žinau, kad Čekijos vyriausybė labai stengiasi užtikrinti, kad, kalbant apie patikimą plėtros trajektoriją, šis tikslas bus pasiektas.“
Prieš P. Hegsethui atvykstant į Briuselį, Pentagonas lakoniškai anonsavo jo vizito tikslus: „Sekretorius daugiausia dėmesio skirs skubiam poreikiui, kad NATO sąjungininkai prisiimtų pagrindinę atsakomybę už Europos žemyno gynybą konvencinės ginkluotės prasme, padidindami gynybos išlaidas iki 5 proc. BVP, išplėsdami gynybos pramonės bazės gamybą ir dislokuodami kovai parengtas pajėgas.“
Pagal oficialią programą, NATO gynybos susitikimas ketvirtadienį prasidės Branduolinio planavimo grupės susitikimu su susijusiomis sąjungininkėmis, po kurio vyks Šiaurės Atlanto Tarybos posėdis. Popietę rengiamas Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimas.
