Minint 37-ąsias Tiananmeno aikštės žudynių metines, Honkonge sulaikyti pavieniai protestuotojai, bandę pagerbti aukas, nors dar prieš septynerius metus mieste rinkdavosi dešimtys tūkstančių. Kinija gniaužia bet kokius prisiminimus apie susidorojimą su protestavusiais studentais ir apie tragediją neleidžia net užsiminti, o numalšinti pasipriešinimą režimui svarbiausia Honkonge, kurio autonomija prieš kelerius metus sugniuždyta.
Sovietų Sąjunga žlugo, kai per Maskvos pučą perversmininkų pasiųsti kariai atsisakė šaudyti į minią. Kinijos kariuomenė šaudyti nepabūgo. Tiananmeno aikštės protestai buvo nuožmiai numalšinti ir komunistinis režimas vis dar valdo.
Po visko Pekinas tvirtino, kad žuvo 300 žmonių, beveik vien tik kareiviai. Žuvusių protestuotojų – esą, tik 23. Liudininkai sako, kad tikrieji skaičiai greičiausiai siekė tūkstančius.
Šiandienos Kinijoje nelaimės mastas menkinamas nebėra. Tragediją apskritai bandoma ištrinti iš istorijos. Kad šios dienos ypatingos, Pekine galima nuspėti nebent iš sustiprinto saugumo susidorojimo vietoje.
„Kinijos vyriausybė jau seniai padarė išvadas apie politinę sumaištį devintojo dešimtmečio pabaigoje. Socializmo su kiniškomis savybėmis kelią pasirinko istorija ir Kinijos liaudis. Jį remia visa Kinijos visuomenė, jis vertinamas tarptautiniu mastu“, – kalba Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning.
Dar neseniai vienintelė Kinijos teritorija, kur Tiananmeno įvykius minėti leista, buvo autonominis Honkongas. 2019-taisiais, likus metams iki priimto Nacionalinio saugumo įstatymo, kuriuo Pekinas sutriuškino Honkongo savivaldą, Tiananmeno įvykius minėjo tūkstančiai.
Ketvirtadienį sulaikyti net ir pavieniai protestuotojai.
„Birželio 4-toji – ypatinga data, kurios reikšmę visi supranta. Tikra gėda ir absurdas, kad vienas žmogus su gėle rankose sulaukia tiek daug dėmesio iš reporterių ir policijos. Šis reikalas – tikras absurdas. Mano veiksmai niekuo neypatingi. Kodėl mane išvarote? Jau ir taip ruošiausi eiti“, – išvedama sakė Honkongo demokratijos aktyvistė Čan Po Ing.
Kitas vyras sulaikytas už tai, kad laikė žvakę.
„Jei manęs nesulaikote, tada neprivalau paskui jus sekti. Žinau savo teises. Pareigūne, ar aš sulaikomas?“ – klausė protestuotojas.
Protestą vis dar gali išreikšti užsienio diplomatai ir atstovybės. Žvakes languose uždegė Jungtinių Valstijų konsulatas Honkonge, o valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad Pekinui nepavyks ištrinti žmonių atminties, ir taip papiktino Kiniją.
„Klaidinantys Jungtinių Valstijų pasisakymai iškraipo istorinius faktus, šmeižia Kinijos politinę sistemą, vystymosi kelią ir kišasi į Kinijos vidaus reikalus. Reikalaujame, kad Jungtinės Valstijos nustotų kurstyti ideologinę priešpriešą ir kištis į Kinijos reikalus, prisidengdamos demokratija ir žmogaus teisėmis“, – kalba M. Ning.
Komunistų partijos susidorojimas su protestuotojais laisvai paminėtas Taivane. Savarankiškos salos prezidentas paragino Kiniją pripažinti tiesą ir atverti duris susitaikymui bei dialogui.
