Armėnijai ruošiantis sekmadienį vyksiantiems rinkimams, ekspertai teigia, kad Rusija suorganizavo agresyvią dezinformacijos kampaniją, kuria siekiama diskredituoti šalies ministrą pirmininką, siekiantį glaudesnių ryšių su Europos Sąjunga (ES).
Armėnija yra oficiali Maskvos sąjungininkė, tačiau užmezgė ryšius su Briuseliu, nusivylusi tuo, kad Rusija, jos manymu, neapsaugojo šalies per konfliktus su kaimyniniu Azerbaidžanu.
Gegužę vos per vieną savaitę su Rusija susijusios dezinformacijos kampanijos metu buvo išplatinta 31 melaginga naujiena apie premjerą Nikolą Pašinianą, kaltinant jį klastojant rinkimus ir siekiant įtraukti Armėniją į karą su Rusija, praėjusią savaitę paskelbtame straipsnyje teigė JAV įsikūrusi dezinformacijos stebėjimo grupė „NewsGuard“.
Kai kurie melagingi pranešimai buvo sukurti taip, kad atrodytų kaip tarptautinių žiniasklaidos priemonių, pavyzdžiui, „France24“ ir „Politico“, o kiti imitavo populiarias Armėnijos svetaines „Armenpress“ ir „CivilNet“, pranešė „NewsGuard“.
„Melagingus pranešimus skelbė anoniminės „X“ paskyros, kurios anksčiau turėjo mažai įrašų arba jų visai neturėjo, ir visi jie buvo paskelbti kelių minučių skirtumu, o tai rodo koordinuotą su Rusija susijusių netikrų paskyrų kampaniją“, – teigė organizacija.
Vienas vaizdo įrašas prasidėjo tikru „Euronews“ reportažu, o vėliau perėjo į suklastotą segmentą, kuriame melagingai teigiama, kad N. Pašinianas serga „agresyvia vėžio forma“. Tikro „Euronews“ pranešėjo balsui imituoti buvo panaudotas dirbtinis intelektas.
„NewsGuard“ teigimu, šiomis operacijomis buvo siekiama „sustiprinti opozicijos kandidato“ – milijardieriaus Armėnijos verslininko Samvelo Karapetiano, kurį N. Pašinianas kaltina ryšiais su Rusija – pozicijas.
S. Karapetianas, neigiantis savo ryšius su Rusija, yra laikomas namų arešto sąlygomis dėl kaltinimų sąmokslu nuversti N. Pašinianą – šį kaltinimą jo šalininkai vadina politiškai motyvuotu.
„Sudėtinga ir didelio masto“
Vakarų vyriausybės ir anksčiau kaltino Rusiją dezinformacijos kampanijomis, ypač prieš praėjusiais metais vykusius rinkimus Moldovoje ir Rumunijoje, nors ekspertai teigia, kad šį kartą operacijų mastas atrodo neįprastai intensyvus.
„Armėnija išsiskiria dėl operacijų apimties ir skaičiaus. Stebint tai, matyti kiekviena operacija, kiekviena taktika. Tai rodo viską, ką Rusija sugeba“, – sakė Strateginio dialogo instituto (ISD) tyrėjas Josephas Bodnaras, vienas iš ataskaitos apie Rusijos įtaką autorių.
Pastangos daryti įtaką rinkimams prasidėjo praėjusių metų pradžioje, tačiau pastaraisiais mėnesiais jų mastas ir intensyvumas išaugo, teigė Armėnijos leidinio „CivilNet“ faktų tikrinimo skyriaus vadovė Ani Grigorian.
Tarp platinančiųjų melagingus pranešimus yra „Storm-1516“ – propagandos grupė, kurią Prancūzijos pareigūnai sieja su Rusijos žvalgyba, sakė A. Grigorian.
Kai kurias melagingas naujienas „pasigavo Armėnijos žiniasklaidos priemonės, nes manė, kad jos yra iš tikros žiniasklaidos“, teigė ji.
ISD duomenimis, nuo 2025 metų balandžio iki 2026 metų balandžio „Storm-1516“ taikėsi į Armėniją „labiau nei į bet kurią kitą šalį“.
Armėnijos užsienio žvalgybos tarnyba sausį įspėjo, kad prieš rinkimus įtakos operacijos tikriausiai taps „visapusiškos, sudėtingos ir didelio masto“.
Rusija neigia siekianti daryti įtaką balsavimui ir kaltina Europą darant įtaką.
„Matome staigų Armėnijos tempimo – gana stipraus tempimo – link Europos Sąjungos ir NATO struktūrų suintensyvėjimą“, – ketvirtadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai.
Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad N. Pašiniano partija „Pilietinis susitarimas“ tvirtai pirmauja.
„Mačiau tai feisbuke“
Keli ekspertai naujienų agentūrai AFP sakė, kad Rusija – ne vienintelis dezinformacijos šaltinis prieš balsavimą, prie tokių pastangų prisidedančios ir opozicinės partijos, tačiau Maskva demonstruoja ypatingą susidomėjimą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą įspėjo Armėniją nekurti glaudesnių ryšių su Europa, o praėjusią savaitę paragino šalį surengti referendumą dėl narystės ES.
Be melagingų teiginių apie N. Pašinianą, įtakos operacijomis buvo siekiama „pakenkti Armėnijos ir ES šalių, ypač Prancūzijos, santykiams“, sakė Simona N., viena iš ISD ataskaitos apie Rusijos įtaką autorių.
Praėjusį mėnesį vaizdo įraše, kuriame buvo apsimetama JAV įsikūrusia Armėnijos diasporos žiniasklaidos priemone, melagingai teigta, kad N. Pašinianas sutiko priimti tūkstančius migrantų, išsiųstų iš ES šalių.
Dezinformacijos poveikį įvertinti sunku.
„Per pastaruosius du, tris mėnesius pastebime, kad opozicijos kandidatai taip pat pradeda platinti Rusijos naratyvus, taip Rusija patenka į Armėnijos informacinę erdvę“, – sakė A. Grigorian.
Tuo tarpu melagingi naratyvai įsiskverbė į kasdienius pokalbius, teigė Tatev Hovhanisian, Armėnijos tiriamosios žurnalistikos atstovė ir medijų raštingumo ugdytoja.
Ji paminėjo netikrą įrašą, kuriame buvo apsimetama BBC ir teigiama, kad Prancūzija atsiųs karius palaikyti N. Pašinianą, jei šis pralaimės.
„Girdžiu žmones sakant: „tai tiesa, mačiau tai feisbuke!“. Sunku paaiškinti, ypač vyresniajai kartai, kad tai, ką jie mato, nėra tiesa“, – sakė ji.
