Penktadienio vakarą didelė minia dainininko Andriaus Mamontovo gerbėjų rinkosi Vilniaus Kalnų parke – čia jis surengė svarbių sutapimų ir prisiminimų kupiną koncertą „Tik hitai“.
Šį pavasarį dviejose Lietuvos arenose surengta koncertų serija, kurioje A. Mamontovas pristatė savo populiariausių dainų programą. Koncertas Vilniaus Kalnų parke tapo šios kelionės kulminacija.
Ta proga išleista ir dviguba vinilinė plokštelė su kūriniais, kuriuos atmintinai moka daugybė Lietuvos klausytojų.
„Atėjo metas, kai galima atsigręžti atgal ir groti tik tas dainas, kurias žiūrovai gali dainuoti kartu“, - prieš koncertą Vilniuje pasakojo dainininkas.
Pasirodymas Kalnų parke jam yra ypatingas dėl net kelių priežasčių.
Pirmiausia – tai viena didžiausių sostinės renginių erdvių po atviru dangumi. Šią vasarą joje pasirodys užsienio žvaigždės Stingas, Nickas Cave‘as, Moby, „The Cure“, kitą savaitgalį vyks festivalis „Juodas Vilnius“ su grupėmis „ba.“ Ir „Solo Ansamblis“.
Andriaus koncertas – pirmasis šioje erdvėje šią vasarą, simboliškai atidarantis Kalnų parko renginių sezoną.
Antra, su šia vieta A. Mamontovą sieja daug prisiminimų. Būtent čia prieš keturis dešimtmečius buvo nufilmuotos legendinio muzikinio filmo „Kažkas atsitiko“ scenas.
Jame nuskambėjusi A. Mamontovo grupės „Foje“ daina „Laužo šviesa“ atvėrė grupei duris į didelį populiarumą.
Neatsitiktinai neseniai Andrius po 40 metų pertraukos įrašė ir išleido naują dainos versiją, kuri iliustruota ir archyviniais kadrais.
„Kai daina tampa tokia populiari, ji nebepriklauso vien autoriui. Ji priklauso žmonėms, kurie ateina į koncertą ir jos laukia.
Buvo laikas, kai nuo jos norėjosi atsitraukti, bet po tiek metų supratau, kad nuo tokios dainos nebepabėgsi. Šis kūrinys stipriai pakeitė mano gyvenimą, dabar atlieku jį su malonumu“, – prieš koncertą Kalnų parke sakė jis.
Koncertą Andrius, kaip ir kituose dideliuose savo pasirodymuose pastaraisiais metais, surengė su jaunesnės kartos muzikantų grupe, kurioje mušamaisiais groja jo sūnus.
Specialiai koncertui sukurta įspūdinga scena ir speciali šviesos ir vaizdo medžiagos koncepcija. Organizatorių teigimu, A. Mamontovo scena - viena sudėtingiausių ir įspūdingiausių konstrukcijų, kada nors pastatytų Kalnų parke.
Scenos koncepciją kūrė tarptautinė kūrybinė ir techninė komanda, ieškojusi sprendimo, kuris leistų ne tik suvaldyti didelio mastelio koncertą, bet ir atskleisti ypatingą šio vakaro idėją.
Šiam koncertui scena sukurta kaip viena svarbiausių šou dalių: į žiūrovų erdvę išeinantis podiumas leis A. Mamontovui priartėti prie publikos, įspūdį sustiprino judančios platformos ir šimtai kvadratinių metrų LED ekranų.
„Norėjau, kad kiekviena daina žiūrovams atsivertų kaip atskiras vizualinis pasaulis. Andriaus kūriniai turi labai skirtingas tekstūras, spalvas ir nuotaikas, todėl kiekvienam jų ieškojau savito sprendimo. Šiame projekte yra daug kūrybinės laisvės ir pasitikėjimo, o tai leidžia vizualiai atliepti ne tik dainų skambesį, bet ir jų jausmą“, – sakė vizualinės koncerto dalies kūrėjas, iš Berlyno atvykęs Stasys Žak.
Apie pasirengimą koncertui A. Mamontovas pasakojo LRT tinklalaidėje „Ramūnas Zilnys kalbina“, kurią galite pamatyti čia:
Į sceną A. Mamontovas žengė apie devintą vakaro – neįprastai vėlai tokio pobūdžio pasirodymams.
Akivaizdžiai toks sprendimas priimtas, kad dalis pasirodymo vyktų jau sutemus ir geriau atsiskleistų sceniniai sumanymai.
Koncertas prasidėjo simboliškai – nuo dabarties, skambant naujausiam A. Mamontovo kūriniui „Dievinu tave“.
Po jo prasidėjo nostalgiška kelionė per visus Andriaus karjeros etapus – nuo grupės „Foje“ laikų iki tris dešimtmečius trunkančios solinės karjeros.
„Kai tu atversi man duris“, „Ar prisimeni mane?“, „Dabar ir čia“, „O, meile“ – jau pirmasis dainų pliūpsnis miniai gerbėjų suteikė progą prisiminti, kokia kontrastinga gali būti A. Mamontovo kūryba.
Nuo melancholijos iki ironijos – joje yra visko. Tačiau šiandien atrodo, kad esminis žodis, labiausiai jaudinantis A. Mamontovo publiką, yra svajingumas.
Minia suošė, kai pasigirdo daina „Marso kanjonai“ – viena iš daugelio solinių A. Mamontovo dainų, galinčių drąsiai lygiuotis su didžiausiais „Foje“ laikų hitais.
Čia pat – ekskursija į tolimą praeitį su „Foje“ daina „Geltoni krantai“ ir pirmoji vakaro viešnia – dainininkė Atlanta, su kuria A. Mamontovas šiame ture pirmą sykį koncertuose dainavo Giedriaus Kuprevičiaus „Kregždutes“ iš miuziklo „Ugnies medžioklė su varovais“.
Depresyvią dainą „Geležinė širdis“ iš vieno tamsiausių Andriaus albumų „Šiaurės naktis. Pusė penkių“ keitė greitesnio tempo „Degančios akys“. Koncertui persivertus į antrą dalį pasipylė energingi hitai – nuo „Foje“ „Saugok vaikystę“ iki „Tušti delnai“, antruoju Lietuvos himnu A. Mamontovo gerbėjų vadinamo patriotinio hito „Geltona. Žalia. Raudona“ ar „Ar tai būtum tu?“ (šiai dainai prie Andriaus scenoje prisijungė švedų dainininkė Embla Hallgren).
Per dvidešimt dainų, tapusių kelione per A. Mamontovo istoriją – paprasta, bet efektinga idėja, leidžianti jo gerbėjams pasinerti į kalnus prisiminimų, nuo naivokos paauglystės iki suaugusio žmogaus apmąstymų.
Taip pat – ir prarėkti plaučius, kartu dainuojant priedainius ir pirmąjį vasaros savaitgalį pasitinkant su didele doze muzikinio džiaugsmo.
Kas toliau? A. Mamontovas kol kas neatvirauja, tačiau jo geriausių dainų rinkinį žymi užrašas „I dalis“. „Po 60-ies baigti karjerą? Nesulauksit“, - interviu LRT juokėsi dainininkas. Jo karjeroje hitų tikrai dar bus. Įspūdingų koncertų – irgi, tačiau šį, kuris įvyko penktadienį, A. Mamontovo gerbėjai tikrai prisimins kaip vieną geriausių.
