JAV Atstovų Rūmai ketvirtadienį priėmė teisės aktą, kuriuo numatoma teikti pagalbą Ukrainai ir įvesti sankcijas pagrindiniams Rusijos ekonomikos sektoriams, nepaisant respublikonų lyderių prieštaravimų.
Kai kurie respublikonai perspėjo, kad šis įstatymo projektas pakenktų deryboms, kuriomis siekiama panašaus, bet stipresnio rezultato.
Niujorko demokratų atstovo Gregory Meekso inicijuotu teisės aktu siekiama įtvirtinti JAV paramą Ukrainai, skiriant daugiau nei 1 mlrd. dolerių (859,11 mln. eurų) saugumo ir atstatymo pagalbai. Dar 8 mlrd. dolerių (6,87 mlrd. eurų) Ukrainos gynybai būtų prieinami paskolų forma.
Balsavimas, pasibaigęs 226 balsais už ir 195 – prieš, rodo kantrybės stoką dėl prezidento Donaldo Trumpo požiūrio į karą – tai jau antrasis ryškus Atstovų Rūmų nesutarimas su D. Trumpu užsienio politikos klausimais šią savaitę. Dieną prieš tai Atstovų Rūmai pirmą kartą patvirtino karo galių rezoliuciją, kuria siekiama sustabdyti JAV karinius veiksmus prieš Iraną.
Rėmėjams pavyko inicijuoti balsavimą dėl Ukrainos įstatymo projekto, surinkus 218 parašų po peticija dėl klausimo svarstymo – tai teisėkūros priemonė, leidžianti Atstovų Rūmų daugumai veiksmingai apeiti vadovybę.
Anksčiau retai sėkmingai naudotą peticijos priemonę Atstovų Rūmų nariai šioje Kongreso kadencijoje panaudojo priimdami įstatymų projektus dėl vyriausybės bylų apie Jeffrey Epsteiną paviešinimo ir sveikatos priežiūros subsidijų pratęsimo daugeliui tų, kurie gauna sveikatos draudimą pagal Prieinamos priežiūros įstatymą, nors pastaroji priemonė Senate įstrigo.
G. Meeksas teigė, kad Atstovų Rūmams iškilęs klausimas yra paprastas: ar tai padės Ukrainai derėtis iš jėgos pozicijos, ar padės Rusijai išlaukti, kol išseks JAV ryžtas?
„Mes visi norime, kad šis karas baigtųsi, – sakė G. Meeksas. – Klausimas – kaip. Ar mes paliksime Ukrainą likimo valiai ir priversime ją sudaryti baisų susitarimą? Būtent to ir tikisi Vladimiras Putinas. Ar ši institucija įvykdys įsipareigojimus, kuriuos prisiėmėme nuo šio karo pradžios?“
Didžioji dauguma respublikonų nepritarė šiai priemonei. Atstovų Rūmų Finansinių paslaugų komiteto pirmininkas Frenchas Hillas teigė esąs tvirtas Ukrainos rėmėjas. Tačiau Arkanzaso respublikonas pažymėjo, kad Atstovų Rūmai susidūrė su ydinga, pasenusia priemone, kurioje iš tikrųjų numatoma mažiau lėšų Ukrainos saugumo paramai, palyginti su tuo, dėl ko Kongresas susitarė kaip dėl šių metų gynybos politikos dalies. Kita dalis gali lemti kai kurių NATO narių išlaidų gynybai sumažėjimą, perspėjo jis.
Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Brianas Mastas teigė manantis, kad įstatymo projektas yra „vėzdas kovai prieš prezidentą Trumpą“.
„Šis įstatymo projektas, mano nuomone, yra nerimtas projektas, kuris buvo parengtas iš esmės prieš pusantrų metų“, – sakė Floridos respublikonas B. Mastas.
Nebraskos respublikonas Donas Baconas išsiskyrė su dauguma savo kolegų respublikonų, išreikšdamas paramą šiai priemonei.
„Ar mes palaikysime gėrį, ar palaikysime blogį? Štai apie ką šį vakarą eina kalba“, – sakė jis.
Galiausiai už įstatymo projektą balsavo 18 respublikonų, 207 demokratai ir vienas nepriklausomas narys. Demokratė Ilhan Omar kartu su 194 respublikonais balsavo prieš jį.
Įstatymų leidėjai nori pasiųsti žinią
Atstovų Rūmų įstatymo projektas perduodamas Senatui.
Rėmėjai tikisi, kad Atstovų Rūmuose priimtas įstatymo projektas dėl Ukrainos privers ir Senatą žengti tokį patį žingsnį. Tačiau jie taip pat supranta, kad Senatas greičiausiai nepritars projektui, jei jo nepalaikys D. Trumpas.
„Tikriausiai Senate jis nesurinks 60 balsų, tačiau tikimės, kad tai privers Senatą spręsti šį klausimą, – sakė peticiją pasirašęs ir už įstatymo projektą balsavęs Pensilvanijos respublikonas Brianas Fitzpatrickas. – Tai bus puiki žinia Ukrainos kariams.“
Jo teigimu, šis balsavimas taip pat pasiųs žinią V. Putinui, kad „mes čia dar gyvybingi, kad mums rūpi Ukraina ir kad mes pasinaudosime savo įgaliojimais jai padėti“.
Karui užsitęsus, Ukrainos rėmėjams Kongrese darosi vis sunkiau teikti papildomą finansinę paramą, kad padėtų šaliai apsiginti.
Remiantis naujausia ketvirčio generalinio inspektoriaus ataskaita dėl operacijos „Atlantic Resolve“, JAV patvirtino apie 195 mlrd. dolerių (apie 167,53 mlrd. eurų) paramą atsakui į karą Ukrainoje, iš kurių maždaug ketvirtadalis skirta JAV kariuomenės ginklų atsargoms papildyti. Pastarąjį kartą didelis teisės aktas, skirtas sustiprinti paramą Ukrainai, buvo priimtas 2024 metų balandį, nors vėliau nedidelės sumos buvo įtrauktos į metinius asignavimų įstatymų projektus.
Respublikonų lyderių priešinimasis
Respublikonų lyderiai paragino savo narius nepritarti šiam teisės aktui. Atstovų Rūmų daugumos lyderis Steve`as Scalise`as teigė, kad tarp Kongreso narių ir Baltųjų rūmų vyksta sąžiningos derybos dėl paramos Ukrainai didinimo. Jis šias derybas pavadino sudėtingomis.
„Manau, kad jos duos teigiamų rezultatų, bet jūs tai stabdote, jei priimate teisės aktus, kurie neapima tiek, kiek derybos“, – sakė S. Scalise`as.
Karas, kilęs po plataus masto Rusijos invazijos į kaimyninę šalį, tęsiasi jau daugiau nei ketverius metus, ir jo pabaigos vis dar nematyti. Pastarosiomis dienomis abi pusės siekė įgyti pranašumą suduodamos tolimojo nuotolio raketų smūgius.
JAV vadovaujamos taikos pastangos žlugo, nes pusėms nepavyko pasiekti pažangos dėl pagrindinių skirtumų, o Vašingtono dėmesį patraukė karas Irane. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sutiko su besąlygiškomis paliaubomis, kurių reikalavo D. Trumpas, tačiau V. Putinas atsisakė.
Senato veiksmai dėl Ukrainos kurį laiką sukosi aplink įstatymo projektą, kuriuo būtų įvesti platūs muitai ir antrinės sankcijos šalims, perkančioms Rusijos naftą, dujas, uraną ir kitas eksporto prekes, kurios yra labai svarbios finansuojant Rusijos kariuomenę. Tačiau šis įstatymo projektas užstrigo.
