Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį Juodkalnijoje dalyvauja Europos Sąjungos ir Vakarų Balkanų viršūnių susitikime. Pagrindinis forumo klausimas – kaip išjudinti jau 13 metų įstrigusią Europos Sąjungos plėtrą. Mažos Balkanų šalys tikisi į Bendriją prasprūsti gaudamos visas narių teises. Tačiau didžiosios Europos šalys baiminasi, kad Sąjunga gali tapti nevaldoma ir ieško būdų, kaip reformuoti balsavimo procesą arba naujokių stojimo procedūrą.
„28-oji iki 2028-ųjų“ – Juodkalnijos oro linijų lėktuvus puošia šūkis su šalies ambicija įstoti į Europos Sąjungą per artimiausius porą metų ir tapti 28-ąja bloko nare.
„Visi norėtų, kad Juodkalnija jau būtų Europos Sąjungos narė, tačiau nėra. Kada jai pavyks tai pasiekti, priklausys nuo mūsų pajėgumų įvykdyti įsipareigojimus paskutiniame stojimo derybų etape“, – aiškina buvęs Juodkalnijos prezidentas Milo Džukanovičius.
Penktadienį Juodkalnija pajūrio kurorte Tivate priims Europos Sąjungos ir kitus Vakarų Balkanų lyderius. Bloko plėtra bus pagrindinis susitikimo klausimas.
Vakarų Balkanams, anot Europos Parlamento, priskiriamos septynios šalys. Vienintelė Kroatija dar 2013-aisiais tapo Bendrijos nare. Bosnija ir Hercegovina, Serbija, Juodkalnija, Albanija ir Šiaurės Makedonija turi kandidačių statusą. Kosovas kol kas tik pateikęs prašymą tapti valstybe nare.
Juodkalnija – proceso lyderė. Šalies pažangą pripažįsta net didžiausios plėtros skeptikės Prancūzijos prezidentas.
„Kuo ryžtingiau Juodkalnija vykdys reformas, tuo greičiau judės jos stojimo procesas. Būtent tą Juodkalnija ir daro“, – teigia Emmanuelis Macronas.
Tačiau Europos Sąjungos plėtra įstrigusi, o geriausiai apie tai papasakotų Šiaurės Makedonija. Kandidatės statusą ji gavo dar 2005-aisiais. Kad panaikintų Graikijos veto jos euroatlantinei integracijai, šalis net pakeitė savo pavadinimą – visa tai tam, kad dabar dėl kito istorinio ginčo Šiaurės Makedonijos integraciją blokuotų Bulgarija.
„Esame tvirtai įsipareigoję europiniam keliui. Mums nereikia privilegijų, lengvesnių taisyklių ar to, kas priklauso kam nors kitam. Mums reikia tik aiškių principų ir normalaus, nuspėjamo ir patikimo proceso“, – tikina Šiaurės Makedonijos ministras pirmininkas Hristijanas Mickoskis.
Tačiau vadinamasis plėtros nuovargis – tik politinėje praktikoje. Teorijoje vyrauja platus supratimas – jei Europos Sąjunga nesiplės, už borto likusias šalis priglaus kitos galybės.
„Galų gale, tai geopolitinė būtinybė. Negalime mūsų žemyne leisti atsirasti pilkosioms zonoms arba teritorijoms, kur savo įtaką galės skleisti priešiškos valstybės kaip Rusija ir Kinija“, – pažymi Prancūzijos Europos reikalų ministras Benjaminas Haddadas.
Europos Sąjungos plėtrą remia ir Lietuva, net jei mūsų šalies akys pirmiau krypsta ne į Balkanus.
„Europos Sąjungos plėtra – Lietuvos prioritetas. Ypač svarbu išlaikyti Ukrainos ir Moldovos integracijos pagreitį. Taip pat labai palaikome galimą Vakarų Balkanų šalių narystę, ypač Albanijos ir Juodkalnijos“, – teigia Gitanas Nausėda.
Tačiau, jei galima nedidelės Juodkalnijos narystė neatrodo perdėm problemiška, tai didžiulės ir kariaujančios Ukrainos ar sankcijų Rusijai netaikančios Serbijos – priešingai, kelia daug klausimų.
Net ir šis susitikimas neapsiėjo be skandalo, kai Juodkalnija apsuko lėktuvą su 90 serbų vyrų, kurie vežėsi Serbijos prezidentą palaikančius plakatus.
Serbijos žvalgyba net įspėjo Aleksandarą Vučičių nevykti į susitikimą, bet jis važiuos vis tiek – kad apie Serbiją kalbėtų jis, o ne Baltijos šalys.
„Nuvažiuosiu ten ir papasakosiu apie visokius žaidimus, kuriuose Serbija vaizduojama kaip Mažoji Rusija, o jie – kaip kenčiančios Baltijos valstybės, kurioms nuolat keliame pavojų“, – kalba Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius.
Europos Sąjunga nesiplečia jau 13 metų, net kai norinčiųjų ją papildyti netrūksta. Todėl šalys ieško naujų būdų procesui išjudinti. Pavyzdžiui, priimti naujokes dabar, bet veto teisę suteikti vėliau, arba suteikti asocijuotą narystę be balsavimo teisių. O tai, kaip su šia aklaviete seksis tvarkytis, parodys, ar Europa pasiruošusi būti ta geopolitine žaidėja, kuria nori būti.
