Latvija ketina stiprinti oro gynybos pajėgumus pasienyje su Baltarusija. Per ateinančias savaites pasienio ruože bus dislokuotos mobilios kovos su bepiločiais karių grupės, kiek konkrečiai – neatskleidžiama. Pareigūnai pripažįsta, kad iššūkiu išlieka reakcijos laikas, kad tokios pajėgos radarų informaciją gautų realiuoju laiku.
Iš virtinės pastarojo mėnesių incidentų, kai bepiločiai kirto Baltijos šalių oro erdvę, du buvo itin rizikingi ir abu nutiko Latvijoje. Šeštadienį paryčiais dronas, kurio radarai nepastebėjo, sprogo atsitrenkęs į šalies pietryčiuose esantį ežerą.
Dar vienas dronas prieš tris savaites Rėzeknėje sprogo kliudęs į tuščią naftos saugyklą. Ir vienu, ir kitu atveju žmonės nenukentėjo, bet kai baigtį lėmė laimingas atsitiktinumas, daug ką privertė svarstyti – kas būtų, jeigu?
„Jei nuoširdžiai, net nelabai supratome, kas, kodėl ir kaip, todėl tuo metu baimės nebuvo“, – kalba Rėzeknės gyventojas Kazimiras Petiukevičius.
„Na... Ką čia bepadarysi? Vis dėlto man jau 90 metų. Neturiu kur dėtis, taip jau yra“, – sako Rėzeknės gyventojas Leonas Tavkinas.
Incidentai, kurių, pasak stebėtojų, ateityje gali tik daugėti, pagyvino diskusijas apie tai, kokios priemonės ginantis nuo antskrydžių veiksmingiausios.
Rygoje vykusioje konferencijoje, subūrusioje dronų technologijas plėtojančias bendroves, mokslininkus, politikus ir kariuomenių ekspertus, tai buvo viena svarbiausių temų.
„Visi sutinkame, kad dronų technologijos kardinaliai pakeitė karybą, strategiją ir taktiką“, – teigia Laikinoji Latvijos ministrė pirmininkė Evika Silina.
Kaip ir kitur, ukrainiečių gamintojai čia tarp laukiamiausių svečių. Per daugiau nei ketverius metus sukaupta patirtis, pasak jų atstovų, Ukrainai, iš pradžių buvusiai Vakarų paramos gavėjai, pamažu, žingsnis po žingsnio leidžia tapti jos tiekėja.
„Turime patirties, žinių ir sprendimų. Sprendimų, kuriais ne tik esame pasirengę dalytis, bet ir jau dalijamės su partneriais“, – teigia Ukrainos nacionalinio saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotojas Davydas Alojanas.
Bet technologijos yra viena, o jų integravimas į Esamas gynybos sistemas – kita. Antai Latvijai po poros savaičių jau planuojant arčiau Baltarusijos perkelti mobilias oro erdvės stebėjimo komandas, kad į oro erdvės pažeidimus būtų galima reaguoti lanksčiau ir su įvairesnėmis priemonėmis, kaip vieną iššūkių latvių pareigūnai įvardija kaip pritaikyti informacijos perdavimo procedūras.
NATO integruota oro erdvės stebėsena apima daug jautrių duomenų – nuo aljanso šalių turimų karinių radarų iki žvalgybinių orlaivių, todėl dalijimosi protokolai, juolab ne karo metu, griežti.
„Iššūkis šioms mažoms mobilioms komandoms – įsisavinti įslaptintus duomenis, nes reikalingi tam tikri priėmimo standartai. Dabar pagrindinis NATO tikslas – rasti visiems bendrą sprendimą, kuris leistų įslaptintų tinklų informaciją tiekti tiesiai joms“, – sako Autonominių sistemų kompetencijų centro vadovas Modrisas Kairišsas.
Kiek tokių keturių asmenų mobilių kovos su dronais grupių, kurios bepiločius galėtų perimti 10 kilometrų spindulių, ketina išdėstyti palei 400 kilometrų sieną, Latvijos kariuomenė neatskleidžia.
„Turime rasti pusiausvyrą tarp taikos ir karo meto pajėgumų. Nes jeigu išdėstysime komandas kas kilometrą, labai greitai sudeginsime visus kariuomenės išteklius“, – sako jis.
Ir atkreipia dėmesį, kad pavojų kelia ne tik stambūs, didelius užtaisus nešantys ilgojo nuotolio bepiločiai, bet ir mažesni.
„Mažų taikinių nustatymas ir perėmimas yra didelis iššūkis. Ir greitai ne tik Baltijos šalyse, bet ir visame pasaulyje susidursime su daugybe nusikaltimų, kurie vykdomi naudojant mažuosius dronus“, – teigia Autonominių sistemų kompetencijų centro vadovas.
Tad, pasak stebėtojų, norint veiksmingai reaguoti į dronų keliamas grėsmes, reikės ne tik pažangesnių technologijų, bet ir greitesnio koordinavimo ir aiškių taisyklių.
