Savivaldybės ir Krašto apsaugos ministerija planuoja įrengti bent 10 naujų gyventojų visuotinės gynybos vietų, kuriose, kai nėra pavojaus, būtų galima užsiimti įvairiomis lavinimo veiklomis. Tai būtų požeminiai pastatai-priedangos, kuriose planuojama įrengti šaudyklas ir sporto centrus. Nors vietų slėptis būtų daugiau, kai kurie žmonės sako – jei oro pavojus kartotųsi, į priedangas neitų.
Prieš savaitę dalis žmonių gavę įspėjimus dėl oro pavojaus slėpėsi priedangose. Kiti – į priedangas nepateko ar net nebandė eiti ir sakė, kad neketina to daryti, jei pavojus kartotųsi.
„Nebijau aš – vien dėl to“, – LRT TELEVIZIJAI sako vyras.
„Ką aš ieškosiu, lyg mokykloj yra, rūsy, į rūsį tikrai ne – į savo rūsį, aš gi nesu durna, ten pakas mane, tegu čia geriau pribaigia“, – teigia moteris.
Kai kurie apsižiūrėjo, kur eitų kitą sykį. Ir nors premjerė sakė – priedangos visada turi būti atrakintos, realybė kita.
„Kadangi pas mus naujas daugiabutis, turim požeminį parkingą. Jis atrakintas mums – mes kaip gyventojai, bet kas neįeitų, atsidaro su pulteliu“, – komentuoja gyventoja.
Krašto apsaugos viceministras sako – ieškoma sprendimų, kaip būtų galima kilus pavojui valdyti priedangų tinklą.
„Tai vienas elementų, turi veikti bendroje sistemoje. Ką aš girdžiu, kad tos priedangos, kurios uždarytos, ieškoma sprendimų, kaip būtų galima krizės metu valdyt tinklą gal nuotoliu atėjus ekstremaliai situacijai ar pavojui – tai tam tikri elektroniniai sprendimai“, – sako krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.
Taip pat sako – svarbu mokyti žmones elgtis įvairiose situacijose.
„Tas pats Izraelis, kur perspėjimas trunka 15 sekundžių, – žmogus, jei važiuojantis išgirsta perspėjimo signalą, jis žino algoritmą: turi nuvažiuot į kelkraštį, išlipt iš mašinos, atsigult ant žemės“, – kalba pašnekovas.
Kad daugiau žmonių tilptų į priedangas, o jos pačios būtų saugios, savivalda siūlo statyti naujus pastatus po žeme.
„Kuris turėtų visus atsparumo požymius, kuris būtų sunkiai įveikiamas diversiniam sumanymams, turėtų realią saugą nuo radiacijos“, – teigia Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška.
Pastatai būtų naudojami ir nesant pavojui – ten būtų įrengtos šaudyklos, norintiems išmokti naudotis ginklu ir jau mokantiems tobulinti įgūdžius.
„Per keletą metų bent kelis šimtus tūkstančių žmonių apmokyti kovinių įgūdžių, šaudymo, dronų valdymo įgūdžių, kovinės savigynos įgūdžių ir pan.“, – kalba M. Varaška.
Į vieną tokią – gyventojų visuotinės gynybos lavinimo vietą – turėtų tilpti pusantro tūkstančio žmonių.
Savivalda naujose priedangose po žeme norėtų įrengti ir sporto centrus, kur galima būtų užsiimti įvairiomis olimpinėmis sporto šakomis. Virš pastatų, planuojama, būtų arba automobilių stovėjimo aikštelės, arba riedlenčių parkai.
Preliminariai vienos tokios erdvės įrengimas galėtų kainuoti apie 3–3,5 milijono eurų. Pusę finansuotų Krašto apsaugos ministerija, pusę – savivaldybės.
„Dalis tų pinigų grįš mokesčių pavidalu – verslas ir statys, ir vystys visa tai“, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Bet sako – kad projektas išvis įvyktų, reikia paprastinti pirkimų procedūras: „Jei eisime per viešųjų pirkimų sistemą, tai ir 2027 metais nepastatysime – daugeliu atveju vyksta 6–9 mėn., matome, reikia supaprastinti tokiai infrastruktūrai viešųjų pirkimų įstatymą.“
Krašto apsaugos viceministras sako, kad šalyje turėtų būti bent 10 visuotinės gynybos lavinimo vietų – po vieną kiekvienoje apskrityje.
