Gali atrodyti, kad dirbtinės salos yra šiuolaikinis išradimas, tačiau Škotijoje žmonės jas formavo jau prieš tūkstančius metų. Paaiškėjo, kad vienas iš vadinamųjų kranogų (iš dalies ar visiškai dirbtinių salų Škotijos, Airijos ir Velso ežeruose ar pelkėse – LRT.lt) Luiso saloje esančiame Loch Bhorgastailo ežere buvo supiltas daugiau nei prieš 5 000 metų, o tai reiškia, kad jį supylė priešistoriniai žmonės vėlyvojo neolito laikotarpiu, skelbia „ScienceAlert“.
Pasitelkdami naujas technologijas, mokslininkai atrado medinius ir akmeninius pamatus, ant kurių prieš daugelį tūkstančių metų buvo įrengtas Loch Bhorgastailo kranogas.
„Kranogai – tai nedidelės dirbtinės salos, kurių amžius paprastai siekia tūkstančius metų, – aiškina archeologė Stephanie Blankshein iš Jungtinės Karalystės Sautamptono universiteto. – Škotijos ežeruose jų yra šimtai – daugelis vis dar neištirti arba neatrasti.“
„Nors ilgą laiką manyta, kad kranogai buvo įrengiami ir naudojami nuo geležies amžiaus iki vėlyvųjų viduramžių, šiandien žinome, kad kai kurie iš jų buvo supilti daug anksčiau – neolito laikotarpiu, tarp 3800 ir 3300 m. pr. Kr.“, – teigia mokslininkė.
Salos amžių nustatyti siekusiems archeologams nebuvo lengva tirti Loch Bhorgastailo kranogo pamatus, tačiau pastarojo meto technologijų pažanga leido mokslininkams išsamiau išanalizuoti šią vietovę. Tyrėjai pasinaudojo stereofotogrametrijos metodu, leidžiančiu sudaryti objekto trimatį modelį, naudojant iš skirtingų vietų aplink objektą padarytas nuotraukas.
Paaiškėjo, kad siekiant nustatyti objekto padėtį, šis metodas tikslumu nenusileidžia stebėjimams iš drono, todėl mokslininkai galėjo susidaryti daug aiškesnį vaizdą ir geriau suprasti, kas vyksta po vandeniu.
Tai buvo būtina planuojant tradicinius archeologinių lauko tyrimų metodus šioje vietovėje, t .y. kranogo priešistorinių pamatų kasinėjimus bei juose rastų medžiagų datavimą radioanglies metodu.
„Kasinėjimų metu paaiškėjo, kad sausumos ir povandeninės dalys sudaro vieną ištisinę struktūrą, apimančią abi aplinkas, todėl jų negalima vertinti atskirai“, – recenzuotame straipsnyje aiškina jūrų archeologas iš Sautamptono universiteto Fraseris Sturtas, S. Blankshein ir jų kolegos.
Po akmenine salos danga buvo rasti tūkstančių metų senumo mediniai pamatai, matomi bendrame fotogrametrijos vaizde, kurį pavyko sudėlioti po vandeniu iškasus tranšėją.
Prieš maždaug 5 000 metų šį kranogą įrengę priešistoriniai žmonės pirmiausia pastatė apvalią, maždaug 23 metrų skersmens medinę platformą, padengtą šakų kilimu. Maždaug po 2000 metų buvo pridėta daugiau šakų ir kranogas buvo dar labiau sutvirtintas akmenimis. Vėliau buvo nutiestas ir akmeninis pėsčiųjų tiltas, sujungęs kranogą su artimiausiu ežero krantu.
Nėra aišku, kokiam tikslu buvo supiltas šis kranogas, tačiau jame randami žmonių gyvenimo pėdsakai rodo, kad jis ilgus amžius jiems tarnavo.
Tyrimas čia.
