Lietuvos kariuomenė surinko geriausius turimus dronų ekspertus ir įkūrė specialų padalinį. Jam suteiktas istorinis ANBO vardas. Kaip prieš šimtą metų, taip ir dabar ANBO vardas – apie inovacijas ir karinę aviaciją. Kariuomenės vadas pabrėžia, tik šiame amžiuje aktualūs ne tik dronai ore, bet ir jūroje bei sausumoje. Sausumoje kariuomenė sulauks ir rimto pastiprinimo – Valstybės gynimo taryba apsisprendė, kad valstybė pirks apie 1 tūkst. šarvuočių „Patria“.
„Antanas nori būti XXI a. ore“
Iki šiol pavadinimas ANBO buvo siejamas išskirtinai su Lietuvos aviacijos istorija, generolo Antano Gustaičio lėktuvais ir jo inovacijomis. Šimtmečiui prabėgus, kariaujant danguje skraido jau ne vien lėktuvai. Kažkada ANBO reiškė „Antanas nori būti ore“. Šiandien „ANBO“ – „Autonominių nuotolinių bepiločių operacijų“ vienetas.
Paprastai tariant, kariuomenė sutelkė geriausius dronų specialistus, turimus dronų pajėgumus į vienas pajėgas, turinčias savo vadovybę ir tikslus. Panašiai kaip specialiųjų operacijų pajėgų padalinys kūrė „Aitvarą“. Dar svarbiau – ANBO skirtas atakoms, ne oro gynybai.
„(red. Domina) ta vieta, kur yra virš 100 km į gylį. Arba šnekame, jau žinome, kad yra prototipai „Granta Autonomy“ su „Rheinmetall“ su 200 km nuotoliu. Maždaug apie tokius atstumus šnekame ir naikinti taikinius priešiškoje teritorijoje tokiu būdu perkeliant mūšį į priešišką teritoriją“, – sako gen. Raimundas Vaikšnoras, kariuomenės vadas.
ANBO vienetas taip pat išbandys įvairius dronus ir teiks gaires pramonei. Krašto apsaugos ministerijoje kuriamas ir naujas departamentas, kuris tarpininkaus ir pagelbės civilinėmis, ekspertinėmis žiniomis. Dabar kariuomenė turi parengusi per tūkstantį dronų operatorių, tačiau kol kas gerokai mažesnis ANBO personalas bus neviešas.
„Jis nebus viešai daug matomas nes žinant ir iš pamokų Ukrainoje, tokie specialistai yra aukštos vertės priešui. Todėl ką šiandien matėte, ne veltui buvo uždengti veidai. Tie žmonės toliau dirbs savo darbą ir viešumoje turbūt išgirsite apie efektą, bet ne kas tai padarė“, – sako kariuomenės vadas, gen. R. Vaikšnoras.
Karas Ukrainoje lėmė, kad Ukrainos kariuomenė netgi įvedė atskirą kariuomenės rūšį į bendrą struktūrą t. y. prie sausumos, jūrų, oro pajėgų atsirado ir dronų pajėgos. Savo ruožtu Rusija turi „Rubikoną“ t. y. specializuotas dronų pajėgas, kurios kuria inovacijas, naujus gaminius, juos iškart išbando mūšio lauke.
Beveik tūkstantis „Patria“ šarvuočių
Valstybės gynimo taryba (VGT) nusprendė įsigyti ir suomiškų šešiaračių šarvuočių „Patria“. Iki 2030-ųjų Lietuva turi sulaukti 300 vienetų, o bendras užsakymas – beveik tūkstantis šarvuočių. Šarvuočius viena ar kita apimtimi siekiama gaminti Lietuvoje. Kaip teigia krašto apsaugos ministras, „Patria“ pritaikomi įvairioms užduotims, tačiau svarbu pabrėžti, kad toks skaičius suteiks apsaugą tūkstančiams karių.
Tai reiškia, kad „Patria“ pakeis vikšrinio šarvuočio M113 kariuomenėje esančius likučius. Jų didžioji dalis kaip karinė parama buvo atiduota Ukrainai. R. Kaunas sako, „Patria“ pirkimas nėra oro gynybos sistemų sąskaita.
„Nereikėtų supriešinti skirtingų domenų. Šios sistemos įsigijimas jokių pinigų nenuima nuo oro gynybos įsigijimo. Priešingai – mes peržiūrėjom kitus įsigijimus, pvz., laivų, kurie irgi bus reikalingi, bet stumiame juos po 2030 m., kad atlaisvintume dalį lėšų, jos skiriamos oro gynybos stiprinimui“, – sako R. Kaunas.
Ministro teigimu, situaciją netrukus turėtų taisytis ir dėl dronų įsigijimų.
„Gynybos resursų agentūrai (GRA) yra pavesta maksimaliai greitai pirkti 3–4 testines partijas skirtingų tipų „interceptorių“, kad galėtume vienu metu testuoti. Su Lietuvos gynybos pramone, dronų gamintojais – pats asmeniškai lankiausi. Derinome technines detales – jeigu mes įsigyjame tam tikrą kiekį įvairaus pobūdžio dronų, ar jie užtikrins programinės įrangos atnaujinimą reguliarų, kuris reikalingas kas 2–3 mėn., ką mes matome Ukrainoje? Tai tokios derybos vyksta, panašu, kad rasime sutarimą ir kai kurie klausimai pajudės tikrai greičiau“, – teigė krašto apsaugos ministras.
Po VGT prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, dronai į Lietuvos oro erdvę užklys tol, kol tęsis karas Ukrainoje. Antradienį „Reuters“ skelbė apie kuriamas naujas sąlygas NATO reaguoti Baltijos šalyse. Prezidentas sako, situacija kur kas aiškesnė bus ir kai Jungtinės Valstijos galutinai nuspręs, kiek jų pajėgų liks Europoje. Tačiau Rusija dabar esą tarsi sužeistas žvėris – darosi vis pavojingesnė.
„NATO turi pagrindo ir turi pakankamai informacijos, kad geopolitinė situacija aštrėja. Bet tai nebūtinai susiję su kažkokia organizuota arba plataus masto karine kampanija prieš Baltijos šalis. Tiesiog didėja tikimybė, kad gali įvykti vienokio ar kitokio pobūdžio provokacijos, kurios aktyvuotų visus NATO saugumo instrumentus“, – kalbėjo Gitanas Nausėda.
Kaip atrodys Jungtinių Valstijų pozicijos Europoje, kokia bus kitų NATO narių reakcija, kai kurių diplomatų teigimu, gali paaiškėti per NATO viršūnių susitikimą liepą Ankaroje.
