JAV svarsto apie nuolatinį amerikiečių karių buvimą Lenkijoje, o amerikiečių gynybos įstatymo projekte numatyta galimybė NATO rytų flange dislokuoti vieną ar dvi JAV brigados kovines grupes, praneša Lenkijos transliuotojas „TVP World“.
Toks pasiūlymas numatytas preliminarioje JAV Nacionalinio gynybos įgaliojimų akto (NDAA) versijoje – tai pagrindinis įstatymas, nustatantis JAV gynybos politikos prioritetus ir karines išlaidas ateinantiems fiskaliniams metams.
Dokumente išreiškiamas didelis susirūpinimas dėl neseniai įvykusio vėlavimo išsiųsti karius į Lenkiją ir pabrėžiama, kad dabartinis dviejų JAV brigadų rotacinis buvimas Lenkijoje yra kritiškai svarbus NATO gynybos pozicijai Rusijos atžvilgiu.
Dokumentas parengtas netrukus po to, kai Pentagonas laikinai sustabdė planuotą JAV šarvuotosios brigados, kurią sudaro maždaug 4 tūkst. karių, dislokavimą Lenkijoje, o dėl to susirūpino Lenkijos politikai. Panašu, kad šis sprendimas buvo atšauktas, nes vėliau JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė į Lenkiją išsiųsiantis papildomus 5 tūkst. karių.
Dokumentą parengęs JAV Atstovų Rūmų ginkluotųjų pajėgų komitetas pareiškė, kad nuolatinis pajėgų dislokavimas sustiprintų atgrasymą ir sumažintų ilgalaikes išlaidas susijusias su pajėgų siuntimu rotaciniu principu, ypač atsižvelgiant į tai, kad Lenkija daug investavo į infrastruktūrą ir priimančios šalies paramą JAV kariams.
Lenkijoje planuojamos nuolatinės brigados ir ilgojo nuotolio artilerija?
Dokumente JAV pajėgų Europoje vadas raginamas parengti specialią ataskaitą šiuo klausimu iki spalio 1 d.
Ataskaitoje būtų įvertinta, kokia rizika kiltų atidėjus dabartinius pajėgų dislokavimus, ar nuolatinis vienos ar dviejų JAV brigadų dislokavimas Lenkijoje sustiprintų Rusijos atgrasymą, kokios infrastruktūros ir kokių logistikos priemonių reikėtų, kokios būtų išlaidos palyginus su pajėgų dislokavimu rotaciniu principu ir kiek laiko užtruktų šių priemonių įgyvendinimas.
Ataskaitoje taip pat būtų įvertinta, ar epizodinis JAV tolimojo nuotolio artilerijos batalionų dislokavimas Lenkijoje sustiprintų Rusijos atgrasymą.
Šis žingsnis, pasak „TVP World“, atspindi bendrą tendenciją JAV Kongrese, kur respublikonai ir demokratai vis labiau remia JAV karinio buvimo Lenkijoje ir NATO rytiniame flange stiprinimą, laikydami šią šalį svarbiausia fronto valstybe Aljanso strategijoje, skirtoje atgrasyti Rusijos agresiją.
Šiuo metu Lenkijoje yra apie 10 tūkst. JAV karių, tačiau didžioji pajėgų dalis siunčiama rotaciniu principu, t. y. jos Lenkijoje paprastai dislokuojamos 6-9 mėnesiams, o po to keičiamos.
Nuolat Lenkijoje dislokuota tik apie 300 JAV karių, daugiausiai štabo vadovybė ir logistikos specialistai.
Jeigu pasiūlymui bus pritarta, federaliniame įstatyme bus įtvirtintas minimalus JAV karių skaičius Lenkijoje ir įsipareigota sukurti bei prižiūrėti nuolatinę infrastruktūrą, skirtą šioms pajėgoms. Teoriškai tai žymiai apsunkintų bet kokį didelio masto pajėgų mažinimą be Kongreso sprendimo, pabrėžiama Lenkijos transliuotojo straipsnyje.
