Rumunijos naikintuvams antradienį numušus droną Estijoje, NATO vyriausiasis vadas Europoje vadina tai pavyzdine reakcija. Tačiau jis nesureikšmina Kremliaus grasinimų Latvijai dėl neva Ukrainai suteikiamos teritorijos pulti Rusiją: amerikiečių generolas sako – tai įprastas Maskvos motyvas. Vis dėlto Lietuvos ambasadorius prie NATO šiuos Rusijos grasinimus siūlo vertinti rimtai.
NATO kariuomenių vadų žinia – krizės gilėja, todėl aljansas budrus visą parą, 7 dienas per savaitę visuose frontuose.
„Prieš tris savaites buvau Ukrainoje ir galiu patvirtinti – šis karas tebėra žiaurus, turi didelių pasekmių ir tiesiogiai susijęs su mūsų saugumu“, – kalba NATO karinio komiteto pirmininkas adm. Giuseppe Cavo Dragone.
Pirmiausia – Baltijos regiono. Maskva aiškina, neva Ryga leido Kyjivui vykdyti operacijas prieš Rusiją iš Latvijos karinių bazių. Skleidžiama dezinformacija, neva jose jau dislokuoti ukrainiečių kariai. Kremlius tarp eilučių užsimena, kad Ryga gali tapti atsakomojo Maskvos smūgio auka. Lietuvos Ambasadorius NATO sako, tai – ne tik žodžiai.
„Aš manau, kad turėtume vertinti tikrai rimtai šituos žodžius, nes paskutiniu metu ir čia aš, matyt, pritarčiau vyriausiam prezidento patarėjui [Deividui] Matulioniui, stebime tokią tendenciją, kad Rusijos retorika ypač Baltijos šalių atžvilgiu aštrėja ir sunkėja, sakyčiau, ir stiprėja“, – teigia Lietuvos ambasadorius NATO Darius Jauniškis.

Desperacija – dėl akivaizdžių nesėkmių mūšio lauke, – sako D. Jauniškis. Esą grasinimais Baltijos šalims Kremlius siekia mažinti Vakarų paramą Ukrainai. O bauginimo priemonių Vladimiras Putinas turi neribotai.
„Sabotažo akcijas mes matėme, netgi tą geležinkelio sprogdinimą Lenkijos atveju, tai čia tokių dalykų galima daug. Ir, aišku, tai yra ir prie to prisideda visa psichologinės operacijos, psichologinis spaudimas, informacinės operacijos prieš mus. Iš Rusijos pusės retorika aštrėja“, – kalba jis.
Bet NATO pajėgų Europoje vadas, į LRT klausimą apie Kremliaus grasinimus, atsako – tai įprastas motyvas.
„Jie nuolat tvirtina, kad NATO veikia agresyviai, bet mes visi žinome – pakanka perskaityti sutartį, kad NATO yra gynybos aljansas. Mes nekeliame grėsmės Rusijai ir ji pati tai žino“, – komentuoja NATO vyriausiasis vadas Europoje gen. Alexusas Grynkewichius.
Bet Rusija yra grėsmė aljansui, kartoja NATO kariuomenių vadai. O pastarųjų dienų incidentai, dronams pažeidžiant Baltijos šalių teritoriją, tai įrodo.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte ne kartą yra sakęs, jog numušinėti pigius dronus NATO naikintuvais yra per brangu ir neprotinga. Vis dėlto aljanso vyriausiasis vadas Europoje šiandien Estijoje naikintuvais numuštą droną vadina pavyzdine reakcija.
„Būtent taip ir turėtų veikti mūsų gynybos sistema. Įgaliojimai perduodami iki žemiausio taktinio lygio, kad tokio įsiveržimo atveju galėtume apginti kiekvieną aljanso teritorijos centimetrą. Todėl labai didžiuojuosi“, – sako A. Grynkewichius.
Lietuvos kariuomenės vadas sako, suintensyvėję oro erdvės pažeidimai turi grąžinti aljanso dėmesį šiai problemai.

„Mums šiuo metu, kol mes įsigysime tam tikras priemones ir kol mes jas galėsime naudoti, reikalingas papildomas aljanso arba kitų šalių, kurios turi tam tikrus pajėgumus, didesnis dėmesys tokiu būdu užtikrinant viso aljanso saugumą“, – teigia kariuomenės vadas gen. Raimundas Vaikšnoras.
Pasak R. Vaikšnoro, planas, ką ir kaip daryti su dronais, yra, tik laikas – ne mūsų sąjungininkas.






