Seimas iš naujo svarstys prezidento vetuotą Klaipėdos jūrų uosto įstatymą, sukuriantį galimybę į Lietuvą įplaukti laivams su branduoliniu ginklu, jei tai neprieštarautų nacionaliniam saugumui. Prezidentūra teigia, kad Seimas galėtų inicijuoti diskusijas dėl Konstitucijos keitimo. Dabar ji draudžia Lietuvos teritorijoje masinio naikinimo ginklus.
Kad į Klaipėdos uostą galėtų atplaukti laivas, kuriame būtų branduolinis ginklas arba tame laive veiktų branduolinis reaktorius, reikia teisės aktų pakeitimų. Seimas ketino suteikti tokią galimybę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymu, tačiau prezidentas vetavo. Paskelbė – to neleidžia Konstitucija. Bet pasiūlė pradėti diskusijas. Esą Konstitucijos pakeitimas galėtų kur kas aiškiau apibrėžti ir tai, kaip veiktų branduolinis atgrasymas.
„Čia ne tik kalba eina apie Prancūzijos branduolinį skėtį, bet ir apie NATO branduolinę politiką, kurioje galimi tam tikri pokyčiai. Tokiu atveju mes turime pradėti diskusiją šituo klausimu, ar viskas tvarkoj, ar mes čia nebūsime, kaip čia pasakyti, nustumti į antrarūšių narių pusę“, – sako prezidento patarėjas Deividas Matulionis.
Konstitucijos 137-asis straipsnis teigia, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių. Po prezidento veto Seimas imasi įstatymą taisyti. Seimo pirmininkas pritaria ir sako, reikia aiškumo dėl branduolinio atgrasymo.
„Tokio skėčio reikia. Tikimės, kad esame po JAV, tiksliau esame po NATO skėčiu, bet įforminimo, diskusijų, kokie sprendimai turėtų būti, man atrodo, reikia to aiškumo“, – kalba Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
Konservatorius Arvydas Anušauskas sako, konstitucijos 137-asis straipsnis nebeatitinka pasikeitusios geopolitinės situacijos.
„Ši nuostata buvo orientuota į sovietinį, tuo metu Rusijos žinioje atsidūrusį branduolinį ginklą, kuris buvo Lietuvos teritorijoje iki 1993 m. O dabar mes esame visai kitokioje geopolitinėje aplinkoje, visai kitokioje gynybinėje sąjungoje ir mums reikėtų, aš manau, kaip ir mūsų kaimynės – turi kitas nuostatas“, – komentuoja Seimo TS-LKD frakcijos narys.
Lietuvoje veikia netiesioginis branduolinis atgrasymas t. y. per bendrą NATO branduolinį skėtį. Kaip ir visas kitas NATO šalis, saugo Jungtinių Valstijų, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos branduolinė ginkluotė. Pastaruoju metu kilo diskusijų dėl Europos branduolinio skėčio, nepriklausomo nuo amerikiečių. Prancūzija pakeitė savo politiką ir skėtį išskleidžia plačiau nei virš savo teritorijos. Apie tai svarstoma ir Lietuvoje. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Dainius Gaižauskas sako, reikia tikėti NATO.
„NATO gynybinis aljansas, kurio gynybiniai planai pertvarkyti. Jie pertvarkyti ir Lietuvoje. Dabar aiškiai pasakyta – visa NATO ginasi iš karto ir visi pajėgumai, kuriuos turi NATO, yra išdalinti leidžia apginti 32 NATO valstybes“, – kalba Seimo LVŽS ir KŠS frakcijos narys.
„Prezidento reikalas yra konstituciniai dalykai. Jis dabar apsaugo Konstituciją, ačiū jam, bet Konstitucijos keitimo priešakyje galėtų būti“, – sako Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Eugenijus Gentvilas.
Politikai sako, jeigu būtų inicijuojamas Konstitucijos keitimas, visi procesai užtruktų bent dvejus metus.
