Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradeda dviejų dienų vizitą Pekine, rengiamą neprabėgus nė savaitei, kai čia lankėsi JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Kremlius tikina turintis didelių lūkesčių stiprinti šalių santykius, kai giliai įklimpusi Ukrainoje, dronų puolama ir sankcijų slegiama Rusija tampa vis priklausomesnė nuo ją remiančio Pekino.
Praėjusi savaitė Kinijai davė viską, ko buvo galima tikėtis ir net šiek tiek daugiau – ir progą parodyti, kad yra niekuo ne prastesnė nei didžioji jos varžovė, ir Amerikos abejonę dėl įsipareigojimų Taivanui.
Po ištaigingo D. Trumpo priėmimo, antro per dešimtmetį, šiandienis V. Putino vizitas atrodo kaip rutininis. Iš viso lyderiai gyvai buvo susitikę daugiau nei 40 kartų.
„Su niekuo nekonkuruojame dėl delegacijų sudėties ir plėtojame nepriklausomus bei daugialypius santykius su Kinijos Liaudies Respublika. Santykius, kuriuos abi pusės – mes ir draugai kinai – apibūdina kaip privilegijuotą, ypatingą strateginę partnerystę“, – kalba Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Tai, kad dviejų didelių valstybių vadovai Pekine vieši per mažiau nei savaitę, kinų valstybinė spauda pateikė kaip liudijimą, kad šio, kaip galios centro svarba pasaulyje vis didesnė.
„Šis vizitas, ko gero, Vašingtone bus įdėmiai stebimas, Kinijai bandant palaikyti stabilų ryšį su Amerika, bet taip pat išlaikyti glaudžius santykius su Rusija“, – aiškina „The Associated Press“ žurnalistas Eduardo Castillo.
Rusijai Kinijos parama svarbi buvo nuo pat pradžių, bet dabar, kai puolimas Ukrainoje įstrigęs, naujų samdinių nebeužtenka praradimams kompensuoti, o ukrainiečių tolimojo nuotolio atakos įveikia tankiausią oro gynybos žiedą – visa tai griauna paties Kremliaus įsitikinimą, kad laikas jo pusėje.
„Kai kurie, sakykime, aukštesnio sluoksnio, Rusijos veikėjai supranta, kad jie didelėje bėdoje. Sunku pasakyti, ką pats Putinas galvoja – tai tiesa. Bet visi šie veiksniai tampa jo sprendimų priėmimo dalimi“, – sako Estijos užsienio žvalgybos vadovas Kaupo Rosinas.
Rusija Kinijai vis dar tebėra viena svarbiausių energetikos eksportuotojų. Jos svarba Pekinas įsitikino, kai dėl krizės Hormuzo sąsiauryje Azijoje ėmė trūkti naftos, nors turimas rezervas antrai pagal dydį pasaulio ekonomikai leidžia jaustis saugiai.
„Valstybių vadovai apsikeis nuomonėmis apie dvišalius santykius, bendradarbiavimą įvairiose srityse, mums rūpimas tarptautines ir regionines problemas“, – teigia Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Guo Dziakun.
Maskva bent kelerius metus iš eilės ragina tiesti naują dujotiekį, kuris gamtinių dujų telkinius Sibire jungtų tiesiai su infrastruktūra Kinijoje, nors Pekinas neskuba.
„Mūsų lūkesčiai išties labai dideli. Santykiai išties įvairūs. Be prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo, aktyviai plečiame dialogą ir švietimo srityje“, – tikina D. Peskovas.
Kai abu lyderiai tarpusavio santykius apibūdina kaip neturinčius ribų, Pekino palaikymas Rusijai tapęs galvos skausmu Europos diplomatams, siekiantiems apriboti Kremliaus galias kariauti.
