Nepraėjus nė savaitei po Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo kelionės į Kiniją, šį vakarą Pekine nusileido Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. 25-ą kartą per prezidentavimo laiką. Jis teigia, kad atvyko dar labiau sustiprinti nematytai glaudžių dvišalių santykių. Tačiau naujoje geopolitinėje realybėje, buvusio diplomato Antano Valionio teigimu, Europai reikia išsilaikyti ir išmokti pačiai spręsti dėl savo likimo.
LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ – buvę Lietuvos užsienio reikalų ministrai, diplomatai – Antanas Valionis ir Vygaudas Ušackas.
– Norėčiau pradėti nuo mūsų regiono aktualijų. Pone A. Valioni, Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba pareiškė, kad Latvija esą suteikė galimybę Ukrainai smūgiuoti į Rusijos gilumą iš savo teritorijos. Neva nepaisant Maskvos grasinimų, Kyjivui pavyko įtikinti Rygą dėl tokios operacijos. Dabar Maskva grasina imtis atsakomųjų veiksmų, jei tokia operacija įvyktų, nepaisydama to, kad tai būtų NATO teritorija. Jūs tokiuose pareiškimuose labiau įžvelgiate propagandinį triukšmą ar vis dėlto signalą dėl kitų Kremliaus veiksmų?
A. Valionis: Propagandinis triukšmas – viena, bet kartu ir provokacija. Didelė provokacija, kurias Rusija nuolat naudoja. Galiu priminti: Bobo Woodwardo knygoje „Karas“ aprašyta kita situacija, kai ukrainiečiai stūmė iš Kyjivo ir iš kitų sričių Rusijos kariuomenę, kuriai nepavyko per keturias dienas, kaip jie sakė, užimti. Tuo metu Rusija išplatino pranešimą, kad ukrainiečiai turi nešvariąją branduolinę bombą ir ją paleis į Rusiją.
Tuomet prezidento J. Bideno paprašyti žvalgybininkai informavo, kad greičiausiai Rusija pati ruošiasi taktiniu branduoliniu ginklu pagąsdinti Ukrainą. Tada, kaip rašo B. Woodwardas, visas pasaulis buvo susirūpinęs, tarp jų ir kinai. Kinai pasakė Rusijai, kad pasekmės bus baisios ir net buvo asmeniškai pasakyta V. Putinui, jog jis gali neišgyventi. Taip kad tokių, kaip žvalgyboje vadinama, „aktyvių priemonių“ Rusija turi milžinišką arsenalą.
– Pone V. Ušackai, kaip jūs vertinate, turint omenyje, kai visi kartoja, kad dabar Ukraina yra stipriojo pozicijoje, kad kortos galbūt palankesnės dabar Ukrainai ir Rusija šiame kare priėjusi aklavietę? Kita vertus, mes girdime aktyvius, dabar jau tiesioginius turbūt grasinimus NATO valstybei dėl esą galimų atakų.
V. Ušackas: Reikia pripažinti, kad per tuos daugiau nei ketverius karo prieš Ukrainą metus, nebuvo veiksmai tolygūs visą laiką. Kai kada Rusija turėjo pranašumą, kai kada ukrainiečiai ryžtingai atblokšdavo ją. Dabar mes matome, kad ta pusiausvyra yra linkusi į Ukrainos pozityvesnę pusę, ypač dėl ilgojo nuotolio dronų – tai leidžia pasiekti energetikos ir karinius objektus Rusijos gilumoje. Antra vertus, tas karas vyksta ne tik moderniomis dronų priemonėmis, į kurias yra atsakoma ir nukreipiama, taip sukeliant riziką ir kaimyninėms šalims, pavyzdžiui, mums. Vyksta labai vulgarus, brutalus kognityvinis karas.
Ne tik informacinės atakos, bet kognityvinis karas, kur Kremlius, gerai užsukęs propagandinę mašiną, savo veiksmais, grasinimais bando pakirsti pasitikėjimą valstybės institucijomis. Pažiūrėkit, Latvijoje per savaitę ir ministrų, ir vyriausybės nebeliko po dronų atmušimo. Bandoma pakirsti pasitikėjimą NATO organizacija ir supriešinti piliečius viduje, tiek šalis nares Europoje, tiek europiečius su amerikiečiais.
Trečia, manau, kad visa ta eskalacija iš Rusijos ir prasidėjusios branduolinės pratybos siunčia žinią amerikiečiams ir pasauliui: V. Putinas draugauja su Kinija, o karo veiksmuose – su Europa. Jeigu norite, kad nebūčiau aš, V. Putinas, toks piktdžiuga ir nekelčiau pavojaus, turite ir su manimi kalbėti. Manau, tai yra trečia žinia, kurią turime interpretuoti, turime nesureikšminti ir, svarbiausia, labai ramiai reaguoti, užsitikrindami savo sąjungininkų paramą.
– Pone A. Valioni, nors karas Ukrainoje praėjusią savaitę vykusiame Donaldo Trumpo ir Xi Jinpingo susitikime esą nebuvo aptariamas, šiandien Jungtinių Amerikos Valstijų žiniasklaida išplatino žinią, kad neva Kinijos lyderis D. Trumpui pasakė, jog V. Putinas gali gailėtis šios invazijos Ukrainoje. Jūsų manymu, neatsitiktinai būtent prieš V. Putino vizitą tokia frazė?
A. Valionis: Tikriausiai neatsitiktinai, bet čia tik vienas šaltinis, nepatvirtinta ta informacija jokiais kitais šaltiniais. „Financial Times“ yra patikimas šaltinis ir, matyt, abejoti nereikėtų, kad iš tikrųjų tokią informaciją gavo. Manau, V. Putinas jau seniai gailisi, kai suprato, kad jis nesugebės užimti visos Ukrainos, jog jis net nesugeba rimčiau pasistūmėti į priekį Donecko ir Luhansko srityse. Tai jau jo pralaimėjimas. Dabar jis yra Kinijos rankose, dabar jo likimas priklauso nuo Kinijos tiekimo ir nuo Kinijos palaikymo. Gal geras ženklas jam, kad jis neizoliuotas, kad jis priimamas.
Xi paminėjo skaičių 25, bet tai išskirtinės draugystės ir bendradarbiavimo sutarties 25-metis. V. Putinas esą važiuoja jo švęsti, o iš tikrųjų nori rasti alternatyvą dujų pardavimui ir suderėti dėl „Sila Sibiri 2“ („Sibiro jėga 2“) dujotiekio. Ta pati nelaiminga statyba, dar eilinį kartą bus pranešta kaip neišvengiamai greitai artėjanti, ir taip toliau. Kinijai atsiranda taip pat naujos galimybės žaisti puikų žaidimą.
Ką tik atvyko D. Trumpas, prašydamas retųjų metalų, prašydamas keisti licencijavimo tvarką, stengdamasis eksportuoti „Boeing“ lėktuvus, vėlgi bandydamas patraukti Kiniją į savo pusę. Tai kelia didelį nerimą Rusijai. Kita vertus, kinams labai palanku žaisti, kol karas nesibaigė ir Rusija yra visiškai priklausoma nuo Kinijos. Karui (Ukrainoje – LRT.lt) pasibaigus, jos interesai pasisuks visai kitomis kryptimis. Taip kad visi čia dabar toje naujoje globalioje politikoje, susidarius visiškai naujai situacijai, bando įsitvirtinti naujose pozicijose.
Kiekvienas tai daro savo priemonėmis. Rusija kariauja, Kinija užsiima ekonomika, D. Trumpas kartais, manau, praranda savo sąjungininkus Europoje, bet bando žaisti kažkokį 19 amžiaus Vienos kongreso jau ne sykį istorijoje aprašytą žaidimą tarp didžiųjų valstybių, atmesdamas bet kokias vertybes. Tai leidžia visiems šitame žaidime dalyvauti. Europai reikia išsilaikyti, konsoliduotis, išmokti pačiai spręsti dėl savo likimo ir tikėtis, kad tas blogai suprastas D. Trumpo administracijos transatlantinis interesas bus atkurtas galbūt po kelerių metų.
– Pone V. Ušackai, iš tiesų kokia Europos pozicija čia galėtų ir turėtų būti, turint omenyje tą geopolitinę realybę, kai svarbūs sprendimai dabar dėliojami ir priimami galbūt jau ir Pekine? Europos Sąjungos užsienio reikalų vadovė sakė, kad visų trijų – Vašingtono, Pekino ir Maskvos – interesas yra matyti Europą silpną, gal net iširusią Europos Sąjungą. Kokias matote grėsmes ir kokią poziciją Europos Sąjunga turėtų užimti?
V. Ušackas: Reikėtų pažiūrėti į skaičius, į ekonominę, finansinę galią. Jeigu palyginsime tas keturias šalis su Europos Sąjunga, tai matysime, kad didžiausia ekonomika – tai Jungtinės Amerikos Valstijos (30 trilijonų dolerių BVP nominalas). Toliau seka Kinija su Europos Sąjunga (apie 18 trilijonų dolerių), ir Rusija, kurios nominalus BVP tesiekia vos 2 trilijonus dolerių. Taip kad finansinė galia, ekonominė galia, kartu ir politinė galia, be abejonės, yra Amerikos, Kinijos ir Europos Sąjungos privalumai. Tačiau Rusija turi savo chuliganišką politiką, kuri grasina branduoliniu ginklu ir grubiai pažeidinėja kaimynių teritorinį vientisumą.
Tad Europos atsakas į tai yra, kad nepakanka būti tik ekonomine galia. Europa turi tapti ir gynybine galia, ką matysime tik tada, kai Vokietija vėl ginkluosis, ką ji ir daro. Aišku, užtruks laiko. Tokia realybė, kad greitas ginklavimasis nevyksta, karinės sąjungos greitai nesukuriamos. Tad šiuo metu priešpriešos ir konflikto kontekste ypač svarbu tiek Lietuvai, tiek Europai išlaikyti ryšius su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, kurios iki šiol užtikrina Europos saugumą ir gynybą.
– Kita vertus, pone A. Valioni, nežinau, ar sutiksite, kad Pekinas dabar save bando pateikti kaip stabilumo ir patikimumo, turbūt prognozuojamumo garantą tarptautinėje erdvėje. Galbūt tą ir įrodo tiek D. Trumpo, tiek V. Putino vizitai. Ar Lietuva dar turi galimybę sau užduoti klausimą: reikia normalizuoti santykius su Kinija ar ne?
A. Valionis: Neseniai viešėjo Alexanderis Stubbas, Suomijos prezidentas. Sausio mėnesį jis pristatė knygą apie naująją pasaulio tvarką. Ten du dalykai: trikampis, kuriame Amerika su Europa, Kinija galbūt su Rusija žaidžia didelį žaidimą, Indijai pasiūlytas globalių Pietų trečiojo pasaulio lyderio vaidmuo. Tai vienas aspektas.
Kitas aspektas – jis konstatavo savo knygoje perėjimą nuo vertybinio aljanso į vertybėmis grįsto realizmo politiką. Na, iš čia darykime išvadą. Aišku, nėra svarbesnio dalyko, kaip užtikrinti Lietuvos saugumą, klestėjimą ministrui, prezidentui, premjerei ir visiems atsakingiems už Lietuvos saugumą ir už Lietuvos politiką. Manau, galima kalbėti ir Europos kontekste, ir dvišaliame kontekste apie naują tų santykių būklę – tai, kiek žinau, svarsto ir nagrinėja Užsienio reikalų ministerija bei prezidentūra.
– Dėkoju jums abiem už pokalbį.
