Grupė įvairių šalių archeologų Rytų dykumoje – Sudanui priklausančiame tarp Nilo ir Raudonosios jūros įsiterpusiame Sacharos ruože – atrado 260 iki šiol neužregistruotų statinių. Mokslininkai juos aptiko ne klajodami po atšiaurias begalines smėlio kopas, o išnagrinėję milžinišką palydovinių nuotraukų archyvą, skelbia „IFLScience“.
Šias struktūras sudaro apskritos masinės kapavietės, kurių skersmuo kartais siekia iki 80 metrų, pilnos žmonių ir gyvūnų, pavyzdžiui, galvijų, avių ir ožkų, kaulų liekanų. Didesnė jų dalis apjuosta žema išorine siena, o pačiame žiedo centre palaidotas vienas asmuo.
Kadangi archeologai dar nėra išsamiai ištyrę šių statinių, kai kurių detalių, pavyzdžiui, kada jie buvo pastatyti, kol kas nežinome. Tačiau per pastarąjį šimtmetį buvo atkastos „Atbai aptvarų kapais“ vadinamos stebėtinai panašios struktūros, leidžiančios mokslininkams manyti, kad naujai atrastosios taip pat buvo pastatytos prieš maždaug 4 500–6 500 metų.
Kaip ir palaidotieji Atbai aptvarų kapuose, čia besiilsintys žmonės greičiausiai buvo klajokliai gyvulių augintojai, ganę gyvulius visame regione. Todėl neatsitiktinai dauguma šių struktūrų yra netoli senųjų girdyklų, išdžiūvusių upių vagų ir oazių.
Jos įrengtos tuo metu, kai Sacharoje vyko dramatiški pokyčiai. Sacharoje stebimas cikliškas ritmas – maždaug kas 21 000 metų ji keičiasi iš sausringos dykumos į žaliuojančią savaną ir atvirkščiai. Paskutinis „Žaliosios Sacharos“ laikotarpis buvo maždaug prieš 15 000–5 000 metų – būtent tuo metu ir gyveno analizuojamas struktūras pastatę žmonės.
Šiandien Sachara atrodo negyva, tačiau archeologiniai radiniai liudija, kad kažkada tai buvo klestintis regionas, jame gyvavo įvairios žmonių kultūros, kurias mes tik dabar pradedame pažinti.
Tyrimas čia.
