Nors skaidulų organizme dažniausiai trūksta, specialistų teigimu, per didelis jų kiekis gali pernelyg suaktyvinti žarnyną, sudirginti virškinamojo trakto gleivinę ir apsunkinti organizmui svarbių maisto medžiagų įsisavinimą.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Kaip jautiesi?“ įraše:
Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktoriaus prof. Rimanto Stuko, nors Lietuvos gyventojų mitybos racione skaidulų įprastai trūksta, jų organizme gali būti ir per daug.
„Žmogus, kuris valgo labai daug šakniavaisinių daržovių, papildomai dar įsideda sėlenų į maisto patiekalus, taip gauna per didelį kiekį skaidulų ir gali itin suaktyvinti žarnyno motoriką. Tai reiškia, kad žmogaus organizmas nebespėja įsisavinti maistinių ir biologiškai aktyvių medžiagų, žarnyno turinys yra pašalinamas per greitai ir taip organizmas negauna reikalingų medžiagų“, – aiškina profesorius.
Be to, kaip teigia jis, per didelis skaidulinių medžiagų kiekis organizme gali dirginti ir virškinamojo trakto – tiek skrandžio, tiek žarnų – gleivinę.
„Jeigu tai ilgiau tęsis, gali atsirasti gleivinės pažeidimų, erozijos. Ateityje, jeigu nebus sumažintas skaidulų kiekis, tai gali ir opą sukelti. Tačiau tai pavieniai atvejai. Šiaip per didelis skaidulų kiekis iš tikrųjų neleidžia organizmui įsisavinti medžiagų, kurių yra suvalgytame maiste“, – įspėja R. Stukas.
Jo teigimu, rekomenduojamas skaidulinių medžiagų kiekis per parą būtų 35 gramai, arba 12,5 gramo 1 000 kcal eikvojamos energijos. Pasak gydytojo, svarbu kritiškai vertinti savo maisto racioną.
„Žmogus, ko gero, tikrai nesveria skaidulų, bet jeigu subjektyviai pajunta, kad labai suaktyvėjo tuštinimasis ir pradeda tuštintis ne suformuotomis išmatomis, o tyrele, tai jau galima įtarti, kad, ko gero, tikrai skaidulų yra per daug. Subjektyviai irgi reikia įvertinti savo maisto racioną, ar maiste tikrai yra daug skaidulų, nes simptomatika gali būti visai dėl kitų priežasčių“, – pabrėžia R. Stukas.
Anot profesoriaus, daugiausiai skaidulų turi kviečių sėlenos (net iki 45–47 gramų 100 gramų produkto), rupios, nešlifuotos kruopos, košės, duona su grūdais, rauginti kopūstai, visos šakniavaisinės daržovės, tokios kaip morkos, ropės, ridikai.
„Jeigu šakniavaisinės daržovės dar valgomos žalios, nevirtos, tada tikrai skaidulos veikia gana aktyviai. Aišku, skaidulinių medžiagų yra ir obuoliuose, bet jos daug švelnesnės. Beje, jeigu žmogus suvalgytų nors vieną keptą obuolį, suaktyvėtų pektininės medžiagos, kurios irgi priskiriamos skaidulinėms medžiagoms, bet jos yra švelnios, sujungia sunkiuosius metalus žarnyne, jeigu jų pateko su maistu, ir taip tarsi apvalo organizmą“, – sako R. Stukas.
Parengė Vaida Račkauskaitė.
