Biblija Leviataną vaizduoja kaip baisų jūros žvėrį, kartais tapatintą su milžinišku banginiu. Filosofas T. Hobbesas Leviataną aiškino kaip vieno karaliaus valdomą, viena kryptimi vedamą valstybę. Tačiau, kaip atrodo Leviatanas, kai visuomenė vystosi įvairiomis kryptimis?
Pažvelkime į tai multivektorinės analizės požiūriu? Vektorius – tai judėjimo, dinamikos kryptis. Vektorius nebūtinai yra tiesus, bet dažniau kreivė, brėžianti sudėtingą raidos trajektoriją, pavyzdžiui, bankinės sistemos ar eurointegracijos. Visuomenės vektorių analizė rodo valstybę ne kaip vieningą sistemą, o kaip daugelio jėgų ar krypčių sąveiką. Rusijoje manoma kitaip.
Prisiminkime palyginimą iš Ivano Krylovo pasakėčios „Gulbė, lydeka ir vėžys“, kurie tempė vežimą į skirtingas puses. Taip Krylovas pateisino carinę, imperinę valdžią ir Hobbeso suvereną, bet nesuprato, ką reiškia laisvos visuomenės raida. Įsivaizduokime, kad užduotis yra išskleisti milžinišką trimatę, iš atskirų sektorių sudarytą, paklodę, tai yra daugybę valstybės sferų. Tempimas į vieną pusę ne tik nepadės išvystyti įvairaus ir prieštaringo visuomenės potencialo, bet ir sužlugdys valstybės įvairovės raidą.
Normalu, kai lydeka atveria gelmę, gulbė aukštį, o vėžys ilgį, kad ir atbulai, taip valstybės audeklas, trimatė paklodė yra išskleidžiama. Visuomenėje veikia šimtai krypčių, o jos audeklas yra susiūtas iš šimtų lopų arba iš įvairių socialinių aibių, kurių kiekviena skleidžiasi atskirai. Valstybės audeklas yra susiūtos aibės, skirtingos jų sklaidos kryptys ir bendra sutartis: aibių bendrabūvio taisyklės. Visos jėgos-kryptys sąveikauja tarpusavyje ir išskleidžia daugiamatę valstybę, o mobilizuojantis ir viena kryptimi tempiantis centras ją žlugdo, nors ir gali parodyti kurį laiką sėkmingai veikiančią armiją, kol kiti sektoriai galutinai nesubliūško.
Jei tik Rusija nori išlikti valstybe, jai reikia ne tik baigti beprasmišką karą, to šiandienai jau maža, bet ir pakeisti visą valdymo aparatą, pačius principus, kad atsigautų kiti visuomenės raidos vektoriai ir nustoti pasakoti Krylovo imperinę pasakėčią.
Putino atvejis iliustruoja, kai karinė mobilizacija, vienas tikslas, viena tauta ir vienas vadas, pasmerkia žlugimui mokslą, švietimą, mediciną, regionų raidą, nepriklausomą smulkųjį ir vidutinį verslą, socialines ir psichologines visuomenės gerovės programas. Panašiai kaip Putinas galvojo ir naciai Antrojo pasaulinio karo pradžioje. Užimdami Austriją jie skelbė: „Ein Volk, ein Reich, ein Führer!“ Toks galvojimas veda prie gilios valstybės krizės, visa susiaurinant iki vienos krypties, panaikinant piliečių savarankiškumą.
Žinoma, egzistuoja viena kitą slopinantys arba silpstantys vektoriai, kai jėgos nebeatlieka savo funkcijos. Demografija yra vienas iš tokių silpnųjų Lietuvos, Ukrainos ar Rusijos faktorių ir vektorių. Šia visuomenės raidos kryptimi būtina susirūpinti tam, kad būtų galimos kitos judėjimo kryptys, bet ne išžudyti dar daugiau žmonių, sugriauti dar daugiau šeimų. Lygiai ir švietimas turi užtikrinti visų vektorių, o ne tik kariuomenės ar ekonomikos, raidą. Jei vektoriai padeda ne plėsti daugiamatę įvairovę, o bando traukti valstybės paklodę į save, tada prasideda įvairios krizės.
Pavyzdžiui, kai Rusijos biurokratija ne ieško efektyvaus administravimo, o naudoja gerovę tik sau, arba kai kariuomenė nori valdyti visą didžiąją gamybą. Rusijos administracinis ir represinis aparatai tiek dideli, o karas eikvoja tiek daug lėšų, kad prasideda visuomenės ir ekonomikos mobilizacija vienai judėjimo krypčiai ir daugiamatė valstybė subliūška kaip išsileidęs balionas. Analitikai teigia, kad Rusijoje prasideda visuotinė, tai yra daugiasektorinė, daugiakryptė krizė. Ji formuoja radikalių visuomenės reformų poreikį, kai turės būti užtikrintas visuomenės vektorių tvarus balansas.
Jei tik Rusija nori išlikti valstybe, jai reikia ne tik baigti beprasmišką karą, to šiandienai jau maža, bet ir pakeisti visą valdymo aparatą, pačius principus, kad atsigautų kiti visuomenės raidos vektoriai ir nustoti pasakoti Krylovo imperinę pasakėčią. Vektorinė įvairių Rusijos sektorių raidos analizė rodo, kad jos audeklas plyšta ir ties regionų ribomis, ir žlungant vidutiniam ir mažajam verslui, ir menkėjant švietimo ir medicinos galimybėms, ir augant demografinėms problemoms. Rusija yra pernelyg didelė, kad šis subliūškęs ir net suplyšęs valstybės Leviatanas butų lengvai atkurtas. Viskas, ką begali kurį laiką padaryti Putinas, tai tempti Maskvos išsileidusį balioną kartu su armija ir represiniu aparatu į niekur.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
