Numatomoje vystyti 100 hektarų ploto Klaipėdos jūrų uosto pietinėje dalyje labiausiai laukiama naujų konteinerių krovos pajėgumų, taip pat tikimasi, jog čia įsikurs laivų statytojai, gamybininkai, sako uosto vadovas.
Teritoriją taip pat bus siekiama išnaudoti turizmui įkuriant jachtų uostą (mariną), teigia Algis Latakas.
„Tai gali būti ta pati konteinerių krova, ko tikimės labiausiai. Gali būti tam tikra laivų statybos ar laivų perdirbimo veikla, gamybinės veiklos. Taip pat konteinerių parengimas, paruošimas tolesniam panaudojimui“, – Seimo Jūrinių reikalų komisijos posėdyje trečiadienį sakė A. Latakas.
„Nekalbant apie mariną, kuri turės milžinišką reikšmę rekreacijai, paslaugoms, kurių Klaipėdos uoste nėra ir šiandien visi uosteliai užpildyti. Tai didžiulė problema visai šaliai ir atvykstantiems keleiviams“, – kalbėjo Klaipėdos uosto vadovas.
Kaip rašė BNS, Seimas pradėjo svarstyti Vyriausybės siūlymą nustatyti specialų uosto pietinės dalies teisinį reguliavimą, kuriuo norima sudaryti sąlygas į naują sausumos plotą ir infrastruktūrą pritraukti privačių investicijų. Jį įteisinus kitų metų pradžioje gali būti skelbiamas šios teritorijos infrastruktūros statybos rangovo konkursas.
Pasak A. Latako, priimti įstatymą būtina, kad uostas galėtų plėstis ir didinti krovą. Dabartinė uosto teritorija, anot jo, yra užpildyta.
„Uostas nebeturi galimybių šiandien su savo turimomis teritorijomis plėstis, augintis ir būti atrama Lietuvos ekonomikai, (...) teritorija absoliučiai užpildyta terminalais. Galima kalbėti, ar jie daugiau ar mažiau užimti, bet terminalai yra, stovi ir krauna krovinį. Mums reikia naujų teritorijų“, – pabrėžė A. Latakas.
Savo ruožtu Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus pastebėjo, kad uostas neturėtų būti plečiamas nenustačius, kas konkrečiai jame bus.
„Uosto infrastruktūra, kiek egzistuoja nepriklausoma Lietuva, visada buvo statoma aiškiai žinant, kas tuose terminaluose bus daroma. Tik tada rengiama specializuota infrastruktūra ir suprastruktūra“, – komisijos posėdyje sakė A. Vaitkus.
„Turėtume girdėti labai aiškiai, kas čia bus“, – pridūrė jis.
Pasak A. Latako, liepos mėnesį turėtų būti gautas pietinės dalies statybos leidimas, „statybos eigoje“ jau yra pietiniai uosto vartai bei marina, o netrukus tikimasi pradėti statyti ir dambas.
Pietinės uosto dalies plėtrą Seimas svarsto skubos tvarka, dėl jos bus balsuojama iki Seimo vasaros atostogų.
Projektas numato, kad įmonės, dalyvausiančios žemės nuomos konkurse, turėtų pasiūlyti mažiausiai 300 mln. eurų pradinį įnašą. Šios lėšos būtų skirtos sausumai formuoti ten, kur dabar yra uosto akvatorija, taip pat kuriant reikalingą infrastruktūrą.
Susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė teikiant pataisas Seimui sakė, kad investuoti į pietinę uosto dalį svarsto apie 15 potencialių investuotojų.
Klaipėdos uosto 2026–2029 metų strateginiame veiklos plane pietinei uosto daliai numatyta beveik 600 mln. eurų investicijų. Ši plėtra padidins uosto plotą apie 100 hektarų iki 657 ha. Tai atvers kelią kurtis naujiems terminalams, pritraukti investuotojų iš užsienio bei priimti didžiausių parametrų laivus.
Įgyvendinant projektą taip pat planuojama įrengti 1,3 km ilgio giliavandenes krantines, pastatyti pietinius uosto vartus, sustiprinti karinio mobilumo pajėgumus. Planuojama, kad čia galės būti kraunama 30 mln. tonų krovinių kasmet.
Susisiekimo ministerija skaičiuoja, kad ši plėtra per 25 metus galėtų generuoti apie 7 mlrd. eurų, o uostas per 50 metų gautų 1,2 mlrd. eurų papildomų pajamų.
Uosto plėtrą planuojama baigti iki 2028 metų pabaigos, o jos teritorijos bei įvairios infrastruktūros įrengimas pareikalaus apie 1,4 mlrd. eurų bendrų viešųjų ir privačių investicijų.
