Globalumas sako, kad mes visi planetoje esame susiję netiesiniais ryšiais, kurių veiksnumą užtikrina sutartys, institucijos, įstatymai ir technologijos. Globalizacija atsirado augant tarpkontinentiniams prekybiniams, kultūriniams, kariniams ir kitokiems ryšiams, o juos reguliuoja tarptautinės sutartys.
Formaliai globalius procesus kontroliuoja Jungtinės Tautos, Pasaulio prekybos organizacija, Tarptautinis valiutų fondas, Pasaulio sveikatos organizacija ir kitos panašios „pasaulio“ institucijos, susijusios tarptautinės šalių sutartys, jų galiojimą užtikrinantys teismai. Skiriami ne tik de jure, bet ir de facto globalizacijos instrumentai: JAV doleris kaip pagrindinė pasaulio valiuta, JAV kontroliuojama tarpbankinių finansinių telekomunikacijų sistema SWIFT, NATO kaip pagrindinis pasaulio karinis blokas.
Šiandien stebime šių planetos institucijų griūtį. Pirma de facto, bet ne de jure, nustojo veikti Jungtinių Tautų Saugumo taryba po Rusijos agresijos prieš Ukrainą 2014 metais. Rusijai ir Kinijai spaudžiant prekiaujant nafta ir dujomis kai kur pradėta atsiskaityti nacionalinėmis valiutomis, mažinant šalių dolerizaciją. Globalizacijos griūtį paskatino ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas, jo agresyvus Jungtinių Tautų vaidmens neigimas, o jo politinė ekonominių tarifų politika griauna Pasaulio prekybos organizacijos ir Tarptautinio valiutų fondo svarbą. Panašių griūčių rasime sveikatos, ekologijos, žmogaus teisių, tarptautinių teismų sferose. Tačiau griauna ne tik narcizai ir paranojikai diktatoriai, bet ir objektyvūs technologiniai procesai.
Globalizacijos pabaiga nereiškia grįžimo į senųjų imperijų ar uždarų nacionalinių valstybių būklę, nors Kremlius to norėtų. Ir svarbi ne tik griūtis, o tai, kokie nauji santykiai, ryšiai iškyla prieš mus.
Globalizacijos pabaiga nereiškia grįžimo į senųjų imperijų ar uždarų nacionalinių valstybių būklę, nors Kremlius to norėtų. Ir svarbi ne tik griūtis, o tai, kokie nauji santykiai, ryšiai iškyla prieš mus. Pavadinkime juos hiperlabirintais: tai yra kompleksinėmis, autonominėmis, netiesinėmis sistemomis, kurioms būdingas dirbtinis intelektas, didelis spontaniškumas ir chaoso logika. Hiperlabirintuose rasime sektorinius susitarimus ir pasitikėjimą. Jie remiasi nepriklausomomis kriptovaliutomis, kriptotinklais ir atvirais socialiniais tinklais, tamsiuoju internetu, skirtingomis dirbtinio intelekto technologijomis ir augančia DI agentų pasiūla bei paklausa.
Tai, kas skirta visų matymui, viešuma, laikoma paviršutiniu internetu, tai, kas apsaugota – bankai ar privati informacija, yra giluminis internetas, o po juo slepiasi kodavimo ir dekodavimo chaosas – tamsusis internetas: įsilaužėlių, informacijos nutekinimo, bet taip pat žurnalistų, politinių aktyvistų, prekeivių viskuo, kas draudžiama, sfera. Tamsusis internetas greitai auga kaip bandymas atsispirti kontrolės sistemoms. Kriptopasaulio arba šešėlinio pasaulio raida yra susijusi su dirbtinio intelekto kuriamomis programomis, virtualių agentų veikla, kurie elgiasi kaip privatūs detektyvai, agresyvūs korporacijų prekeiviai ar nusikaltėliai: įsilaužia, perka, parduoda, samdo remdamiesi kriptovaliutomis ir taip keičia mokestinį pasaulį. Bitkoinų ir kitų altkoinų, pavyzdžiui „Ethereum“, „Solana“ ar dešimčių kitų kriptovaliutų mainai gali vykti ir be bankinių sistemų. Jie randa išėjimą į internetinius socialinius tinklus, į plačiausią pasaulio visuomenę. Įvairėjantys socialiniai tinklai taip pat gali būti plėtojami pagal decentralizuotus ryšius bei turi savo kriptošešėlį ir jo agentus.
Siekiant rasti efektyvias jungtis tarp skirtingų tikrovės sferų, masiškai plėtojamos VPN programos, padedančios išeiti už klasikinio nacionalinio ir viešo globalinio pasaulio. Nacionalinių valstybių pastangos reguliuoti kriptovaliutas, dirbtinį intelektą, jo virtualius agentus ir socialinius tinklus yra labai ribotos. Pavyzdžiui, Kremliaus Rusija nesėkmingai kovoja su „Telegram“ kanalais, kurie per VPN technologijas nuolat keičia savo jungtis ir pavidalus. Kai kurios valstybės bando griežtai filtruoti internetą, tai vadinama splitnetu arba interneto balkanizacija. Įvairiais filtrais ir techniniais ribojimais kuriamos internetinės koncentracijos stovyklos: Kinijoje, Birmoje, Sirijoje, Vietname, Rusijoje ir kitose autoritarinėse valstybėse, tačiau ir joms nepavyksta visiškai suvaržyti šešėlinio skaitmeninio pasaulio. Dar viena globalaus pasaulio skilimo tendencija yra pasaulinių korporacijų autonomizacija, nepriklausomybės nuo didžiųjų valstybių augimas, netgi nuo tokių šalių kaip JAV, juo labiau nuo minėtų pasaulinių organizacijų.
Daugybei planetos žmonių naujas, postglobalinis pasaulis nėra nei akivaizdus, nei suprantamas. Ne tik senieji diktatoriai, bet ir su naująja pasaulio tvarka nesusipažinusios generacijos sunkiai žengia į 21 amžių.
Daugybei planetos žmonių naujas, postglobalinis pasaulis nėra nei akivaizdus, nei suprantamas. Ne tik senieji diktatoriai, bet ir su naująja pasaulio tvarka nesusipažinusios generacijos sunkiai žengia į 21 amžių. Rusija su savo senu, modernybės bijančiu diktatoriumi baidosi naujojo pasaulio. Kremlinai nori susigrąžinti 19 amžių: imperijų, industrinių fabrikų, proletariato tikrovę. Nemaža dalis Vakarų šalių vadovų norėtų pasilikti 20 amžiaus pabaigoje, pasaulyje iki dirbtinio intelekto, iki kriptovaliutų ir tamsiojo interneto, pasaulio, kurį jie vadina gerovės visuomene. Mažiausia, tačiau gabiausia, labiausiai išsilavinusi, dinamiškiausia ir agresyviausia žmonių grupė atveria nepažįstamą 21 amžių, kur nebėra institucinio galobalumo, kur daug visokių dirbtinių intelektų, kriptovaliutų, skaitmeninių agentų, kur bujoja tamsusis internetas ir kur gimsta, veikia naujoji skaitmeninė policija.
Pagaliau karo sferoje matome, kad nors armijoms vis dar vadovauja 20 amžiaus vidurio mąstysenos generolai, tačiau dronai, robotai, dirbtinis intelektas, palydovinė komunikacija karą perkelia į 21 amžių, kur žmonių skaičius turi vis mažesnę reikšmę. Kai bijojome, kad laimės viena skaitmeninė matrica, klydome: matricų bus labai daug ir kiekviena pakeis kūną ir protą vis kitaip, bet ne visiems ir ne iš karto. Todėl tai bus daugelio matricų labirintai ir jiems suprasti jau yra reikalinga keistoji apšvieta.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
