Rugsėjo 10 d. JAV, Jutos slėnio universitete, Oremo mieste, su mikrofonu rankoje nušautas viešos diskusijos dalyvis, 31 metų vyras, dviejų vaikų tėvas. Charlie Kirko nužudymas sukrėtė Ameriką, apie jį netrukus sužinojome ir kitapus Atlanto.
Velionis – įtakingas MAGA (Make America great again) ideologijos aktyvistas, pritraukęs JAV prezidentui Donaldui Trumpui jaunimo balsų rinkimuose, populiarios tinklalaidės „The Charlie Kirk Show“ autorius, krikščionis evangelikas. Vieniems jis – žodžio laisvės didvyris, tikėjimo kankinys, moderniųjų laikų apaštalas Paulius, kitiems – fašistas, krikščioniškojo nacionalizmo atstovas, neapykantos, kurią pats kurstė, auka. Bet apie gilią visuomenės poliarizaciją JAV jau visuotinai žinoma. Kas visgi buvo Charlie Kirkas ir kuo jis žavi kai kuriuos krikščionis Lietuvoje, entuziastingai besidalijančius jo pasisakymais socialiniuose tinkluose?
Charlie Kirkas buvo vienas iš įkūrėjų bei vadovas sėkmingos politinės organizacijos „Turning Point USA“, kurios tikslas – apmokyti jaunus žmones skleisti konservatyvias idėjas ir naikinti, jų žodžiais tariant, „woke“ ar „leftistinę“ kultūrą. Žiniasklaidos jis vadintas „jaunimo užkalbėtoju“, nes socialinėse medijose jį sekė daugybė jaunų žmonių, ypač baltaodžių vyrų. Jis minėtinas vienoje gretoje su Benu Shapiro, Samu Harris, Douglasu Murray, Jordanu Petersonu ir kitomis viešomis personomis, save laikančiomis kovotojais su leftizmu, anot jų, uzurpavusiu tradicines žiniasklaidos priemones, pramogų kultūrą, elitinius universitetus. Charlie Kirko išskirtinumas buvo tas, kad jis daug važinėdavo po JAV universitetus ir gyvai debatuodavo su studentais.
Dėl viešo dialogo su kitaminčiais populiarusis katalikų vyskupas Robertas Barronas jį pavadino šiuolaikiniu Sokratu. Liežuvis sunkiai verčiasi įvardyti tokį palyginimą. Užtenka pažiūrėti bent kelis videoįrašus iš Kirko debatų, kad pastebėtum dialogiškumo juose mažai esant. Jo laikysena su iššūkiu „įrodyk, kad klystu“ nė per nago juodymą nesiekia surasti ką nors bendro su oponentu ar oponente, o kalbėjimo stilius paprasčiausia žemina. Nuo kada demagogiją vadiname dialogu ar tiesos paieškomis, klausia Charlie Kirko kritikai, atkreipiantys dėmesį, kad jo paveldas – daugybė įrašytų užgauliojimų juodaodžių, imigrantų, musulmonų, feminisčių, translyčių žmonių ir kitų atžvilgiu.
Žiauri likimo ironija, kad žmogus, smarkiai kovojęs prieš ginklų kontrolę ir sakęs, kad kelios šaudynių aukos per metus yra kaina, kurią verta sumokėti už teisę turėti ginklą, žuvo nuo kulkos. Kritikai smerkia politinį smurtą ir drauge primena, kad jis ne tik propagavo konservatyvias vertybes ir palaikė D. Trumpo vykdomas politikas. Jis skleidė ir sąmokslo teorijas, tarp jų – rasistines idėjas apie „didįjį pakeitimą“ bei karą Ukrainoje, kurį iš pradžių vadino „konfliktu dėl sienų“, ragino Rusijai grąžinti Krymą.
Žiauri likimo ironija, kad žmogus, smarkiai kovojęs prieš ginklų kontrolę ir sakęs, kad kelios šaudynių aukos per metus yra kaina, kurią verta sumokėti už teisę turėti ginklą, žuvo nuo kulkos.
Charlie Kirkas bus atsimenamas ir dėl kelerius metus pildomo stebimų profesorių sąrašo, kurio tikslas – demaskuoti ir dokumentuoti universitetų profesorius, „diskriminuojančius konservatyvius studentus ir skleidžiančius kairiųjų propagandą auditorijose“. Ką tai reiškia? Stebimus dėstytojus organizacijos „Turning Point USA“ puslapyje galima išsifiltruoti pagal tokius daug pasakančius raktažodžius kaip: socializmas, rasinė ideologija, protestai, kovidas, įvairovė, lygybė ir įtrauktis, abortai, klimato panika, antisemitizmas etc. Paprastai tariant, tai sąrašas dėstytojų, kurie neatitinka Charlie Kirko propaguotos ideologijos. Mažų mažiausiai – tai įtampos ir įtarumo kurstymas akademijoje, o iš tiesų – liūdnos pasekmės sąraše atsidūrusiems dėstytojams. Antrojoje kadencijoje Trumpo administracija finansiškai menkina ir idėjiškai varžo universitetus. Nieko bendro su žodžio laisve, kurios didvyriu pristatomas velionis.
Kovidas tarp temų paminėtas neatsitiktinai. Karjeros pradžioje Kirkas darė aiškią skirtį tarp politikos ir religijos, tačiau pandemijos pradžioje įvyko pokytis, susipažinus su keliais charizmatiškų megabažnyčių pastoriais, kovojusiais prieš karantino ribojimus pamaldoms. Žmogus, 2018 m. kalbėjęs apie bažnyčios ir valstybės atskyrimo svarbą, smerkęs dešiniųjų evangelikų pastangas primesti savo moralės sampratą politiniais būdais, po kelerių metų teigė, kad toks atskyrimas JAV Konstitucijoje neegzistuoja, aiškino, kad konservatyvus politinis aktyvizmas yra esmingas pašaukimui sekti Kristų. Kaip sakė pastorius Robas McCoy velioniui atminti skirtame renginyje, Charlie politiką laikė keliu į Jėzų.
Nuo kada demagogiją vadiname dialogu ar tiesos paieškomis, klausia Charlie Kirko kritikai, atkreipiantys dėmesį, kad jo paveldas – daugybė įrašytų užgauliojimų juodaodžių, imigrantų, musulmonų, feminisčių, translyčių žmonių ir kitų atžvilgiu.
Praėjusią savaitę, su studentais seminare aiškinantis „glokalizacijos“ sąvoką (supaprastinant – globalių tendencijų pritaikymas vietinėms reikmėms, lokalių tapatumų stiprėjimas), reakcijas į Kirko nužudymą Lietuvoje pateikiau kaip pavyzdį. Antai jo laidotuvių dieną prie JAV ambasados Vilniuje susirinko kelios dešimtys žmonių, dalis pasipuošę raudonomis beisbolo kepuraitėmis su užrašu MAGA. „Bendraminčiai“ – liudijo užrašas ant laidotuvių vainiko. Tie bendraminčiai, kaip sakoma, usual suspects, – įprasti įtariamieji. Tragiškas Trumpo rėmėjo nužudymas tapo proga atkreipti į save dėmesį tokiems liūdnai pagarsėjusiems politikams kaip Petras Gražulis ar Artūras Orlauskas. Su jais pasirodė ir Seimo narys Ignas Vėgėlė, sakęs, kad Kirkas žuvo dėl to, kad buvo įtakingas „krikščioniškos ideologijos“ skleidėjas, bei – jau nebestebinantis buvimu tokiose kompanijose – kunigas Robertas Grigas.
Vienas lietuviškas krikščioniškas portalas, kurio politinė linija suka link kraštutinės dešinės, pristato Charlie Kirką kaip pavyzdinį Kristaus sekėją. Iš įvairių pasidalijimų socialiniuose tinkluose matyti, kad daliai Lietuvos katalikų ši asmenybė kelia susižavėjimą. Tai liudija, kad Kirkui pavyko sėkmingai pavyko integruoti krikščionybę ir nacionalistinį pasaulėvaizdį į vieną – krikščioniško nacionalizmo – ideologiją. Konservatyvi politinė krikščionybės versija imponuoja ne tik JAV krikščionims. Galbūt tai iš dalies paaiškina vyskupo Barrono įrašas feisbuke iš Kirko atminimo renginio. Rašė, kad jį sujaudino Jėzaus vardas tariamas vyriausybės atstovų lūpomis. Renginyje, kuris priminė milžinišką respublikonų partijos festivalį, dalyvavo ir kalbėjo prezidentas Donaldas Trumpas, viceprezidentas J.D. Vance‘as, valstybės sekretorius Marco Rubio ir kiti.
Tragiškas Trumpo rėmėjo nužudymas tapo proga atkreipti į save dėmesį tokiems liūdnai pagarsėjusiems politikams kaip Petras Gražulis ar Artūras Orlauskas.
Mano supratimu, konservatyvių pažiūrų (daugiausia, bet ne tik) krikščionims taip maga matyti krikščioniškus simbolius viešojoje erdvėje, girdėti Dievą minint pasaulio įtakinguosius, kad jie linkę numoti ranka į kitus aspektus. Nesvarbu nepagarba kitaminčiams ar tiesiog kitokiems, nesvarbu politinių sprendimų, menkinančių žmogaus gyvybę bei orumą, palaikymas, nesvarbu melas, kad tik Jėzaus vardas būtų tariamas pakankamai garsiai. Gundymas krikščionybės dominavimu – stiprus, sunku jam atsispirti.
Tame pačiame renginyje teigiamų reakcijų iš įvairiausių politinio spektro vietų sulaukė našlė Erika Kirk, 36 m. katalikė, pasakiusi, kad atleidžia vyro žudikui – 22 m. jaunuoliui, kuriam gresia mirties bausmė. Tai tikras Kristaus raginimo mylėti priešus pavyzdys. Krikščionybė be politinių priedėlių – konservatyvių ar progresyvių. Kad ir trumpam, nes našlė perima vyro darbą vadovauti „Turning Point USA“ organizacijai.
