Stipriai pakilus degalų kainoms, Europos Sąjungos atstovai ir Lietuvos politikai siūlo įvairių taupymo priemonių – nuo darbo iš namų iki greičio ribojimo keliuose. Visgi ekspertai sako, kad važiuoti taupiai galima ir neįvedant visuotinų greičio ribojimo priemonių.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „10–12“ įraše:
Technines apžiūras atliekančias įmones vienijančios asociacijos „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas bei ekologiško ir taupaus vairavimo konsultantas Vitoldas Milius pažymi, kad greitis iš tiesų lemia padidėjusias degalų sąnaudas.
„Yra tiesioginė koreliacija tarp to, kaip stipriai spaudi ir kaip greitai matai tuštėjantį degalų baką ar išsikraunančią bateriją. Optimalus greitis turbūt yra kokie 80–90 kilometrų per valandą. Jeigu tu važiuoji 130 kilometrų per valandą, turbūt mažiausiai 20 proc. auga sąnaudos ir fizikos negalima niekaip apgauti“, – teigia R. Gabartas.
Vis dėlto, ekspertai skeptiškai vertina siūlymą nustatyti mažesnį greitį keliuose. Pasak V. Miliaus, Lietuvos vairuotojai yra pakankamai sąmoningi ir gali patys nuspręsti, kaip jiems taupyti arba netaupyti, o ir dabar niekas nedraudžia, taupant degalus, važiuoti lėtesniu greičiu.
„Automobilių pramonė stengiasi gaminti vis geresnius, saugesnius ir greitesnius automobilius, bandoma gerinti ir kelių infrastruktūrą. Tada staiga užsidedame kažkokį apynasrį. O juk ir šiandien kiekvienas vairuotojas gali važiuoti pakankamai saugiai 100 kilometrų per valandą greičiu vietoj leidžiamo 130 kilometrų per valandą ir niekam netrukdyti“, – pastebi ekologiško ir taupaus vairavimo konsultantas.
Jam antrina ir R. Gabartas, pabrėždamas, kad greitas vairavimas kartais yra gyvybiškai svarbus, todėl jį uždrausti būtų neracionalu. Anot asociacijos „Transeksta“ atstovo, vietoj ribojimų reikėtų skatinti automobilių parko atsinaujinimą ir sudaryti sąlygas žmonėms persėsti į naujesnius automobilius, turinčius hibridines sistemas.
„Daugiausia energijos automobilis sunaudoja pajudėdamas iš vietos ir sukurdamas inerciją. Hibridinės sistemos veikia taip, kad startuojant naudojama elektra ir, kai automobilis jau rieda šiek tiek didesniu greičiu, įsijungia vidaus degimo variklis ir tie geri paprasti hibridai, netgi neįkraunami, tiesiog patys protingai nusprendžiantys, labai stipriai padeda sumažinti išlaidas degalams“, – aiškina R. Gabartas.
Jo teigimu, tai, kiek pavyksta sutaupyti degalų, priklauso ir nuo automobilio masės bei jo padangų, oro pasipriešinimo koeficiento ir kitų techninių aspektų.
„Kuo didesniu ir sunkesniu automobiliu ir platesnėmis padangomis, kurios užtikrina geresnį sukibimą, važiuoji, tuo pasipriešinimas didesnis ir sąnaudos auga pakankamai pastebimai. Pačių geriausių automobilių modelių oro pasipriešinimo koeficientas yra apie 0,24, vidutiniokų – 0,32. Važiuojant identišku greičiu, tarkime, 100 kilometrų per valandą, skirtumas tarp jų yra litras“, – sako R. Gabartas.
Pasak asociacijos „Transeksta“ atstovo, norint taupyti degalus, svarbu atkreipti dėmesį ir į padangų slėgį.
„Naujuose automobiliuose privaloma įrengti slėgio kontrolės sistemą, kuri informuoja apie sumažėjusį slėgį. Senesnės kartos automobiliai to neturi, todėl rekomendacija patyrusiems vairuotojams – kas antrą kartą pildamiesi degalus pasitikrinkite padangų slėgį, nes, net kai jo sumažėjimas plika akimi nematomas, tarkime, jeigu reikėtų naudoti kokias dvi atmosferas, o pastebėjote 1,6, pasipriešinimas judėjimui išauga. Reikia daugiau energijos tą automobilį judinti ir taip yra pralošiama“, – pažymi ekspertas.
R. Gabartas akcentuoja, kad reguliari automobilio priežiūra ir rūpinimasis jo technine būkle leidžia tiek saugiau važiuoti, tiek mažiau išleisti pinigų degalams.
„Aišku, kokį žmogus pasirinko automobilį, tokį pasirinko. Bet, kas susiję su techniniais dalykais, yra pakankamai daug sprendimų, kuriuos tu priėmęs ir padaręs tam tikrus darbus gali išlošti“, – teigia jis.
Pasak V. Miliaus, degalų sąnaudų išaugimui įtakos turi ir miestų infrastruktūra.
„Miestų infrastruktūra, tai, kaip suderinti šviesoforai, ar ilgai reikia laukti, daro tiesioginį poveikį degalų sąnaudoms. Kuo ilgiau kur nors stovi, o ne važiuoji, tuo yra blogiau“, – sako ekologiško ir taupaus vairavimo konsultantas.
„Kartais, važiuodamas kur nors toli į Europą, jaučiu, kad degalų arba energijos sąnaudos Lietuvoje didesnės. Aišku, reikia įvertinti ir vėjo kryptį, ir kitus dalykus. Tie skirtumai nėra dideli, bet normalu, kad, jeigu važiuoji prieš vėjo kryptį, sąnaudos bet kur bus didesnės“, – priduria jis.
V. Miliaus teigimu, ekonomiško ir racionalaus vairavimo pagrindas yra aplinkos stebėjimas ir situacijos prognozavimas, todėl siekiant sutaupyti degalų svarbu iš anksto numatyti, kada verta stabdyti, riedėti laisva pavara ar greitėti.
„Tai reiškia, kad tu vairuodamas galvoji apie vairavimą, matai viską aplink ir priimi teisingus sprendimus. Tai duoda patį didžiausią rezultatą“, – sako jis.
Anot ekologiško ir taupaus vairavimo konsultanto, ilgai stovint vietoje variklio gesinimas ar riedėjimas laisva pavara nebūtinai padeda sutaupyti degalų – kur kas svarbiau vairuoti tolygiai ir vengti staigių greitėjimo bei stabdymo ciklų.
„Pavyzdžiui, jeigu važiuoji dviračiu ir matai, kad užsidega raudona šviesa, taigi neminsi pedalų, nes juos minti bus sunku. O spausti akceleratorių labai lengva – spaudi ir viskas. Bet per tą spaudimą bereikalingai ištaškai tam tikrą energijos kiekį. Jei dega raudona, nereikia bent jau akceleratoriaus spausti“, – teigia V. Milius.
Parengė Vaida Račkauskaitė
