Nežinau, kaip jūs, bet du kartus per gyvenimą esu persivalgiusi prie šventinio stalo. Vieną kartą per giminės susitikimą, o kitą – per kažkurias Kūčias. Ypač sunku buvo po to, kai reikėjo tuos sukauptus rezervus išsikratyti nejudrumo laikotarpiu.
Vanduo Baltijos jūroje yra panašus. Jis užspęstas žemynų ir negali išsivalyti taip lengvai, kaip jūros, turinčios geresnius ryšius su vandenynu. Todėl medžiagos, kurios su vandeniu patenka iš mūsų gyvenamosios aplinkos, čia užstringa ir kaupiasi. Galite tik įsivaizduoti, kaip ji jaučiasi. Ir persivalgo ji ne tik per šventes. Ji persivalgo kasdien. Kasdien išmetame į vandenį begales teršalų. Vienas sočiausių pyragų, sukeliančių taršą – azotas ir fosforas.
Šios medžiagos ir trukdė jums šiais metais maudytis jūros vandenyje, nes kaip transformeriai transformavosi į dumblius ir melsvabakteres ir tokiomis putomis, kurias nuo puodo virdami grybus tikrai su samčiu nugriebtumėte ir rankomis belipdami į vandenį prasistumdote, suputojo šiltuoju metų laiku vandens paviršiuje. Atrodo, vanduo pilnas mažų plaukiojančių organizmų. Taip – Baltijos jūra irgi žydi. Kaip ir bet koks ežeras. Tačiau tie žydėjimai vis dažnėja, nes dumbliams „skanių“ medžiagų jūroje vis daugėja.
Todėl labai norėčiau iš jūsų visų dovanos. Mūsų vandeniui ir jūrai. Gal galėtumėte naudoti ekologiškus skalbiklius? Darosi nedovanotina toliau naudoti aplinką stipriai teršiančius ploviklius. Praktiškai – nuodėmė.
Daugiausia jų į aplinką išleidžia žemės ūkio objektai. Nežinau, kaip jūs, bet tiesiog balutes skystų trąšų mačiau svogūnų lauke Šiaulių rajone. Praėjau pro šalį, besukdama pasibaisėjusią galvą apie tai, o kur tas žaliai geltonas skystis po to atsiduria? Svogūne? Tame svogūne iš parduotuvės? Taip – tame svogūne. Ir šios trąšos dar gali būti maišomos su fungicidais ir herbicidais. Todėl ilgai neaiškindama, kodėl, paraginsiu grįžti prie darbų savo sode ir toliau auginti bulves ir pomidorus bei svogūnus patiems.
Bet labiausiai norėčiau pakviesti imtis kito, ne ką mažiau svarbaus, darbo. Mūsų naudojami plovikliai labai prisideda eutrofikuodami jūrą. Fosfatai – labai dažna buitinių ploviklių sudedamoji dalis. Ekologiškų ploviklių sudėtyje vietoj fosfatų vyrauja kitos plaunančios medžiagos, pvz., citrinų rūgštis, nejoninės paviršinio aktyvumo dalelės, o vietoj sintetinių kvapų naudojami eteriniai aliejai. Ekologiški skalbikliai 100 proc. suyra vandenyje. Fantastiškas jausmas, kai rožėmis kvepiančio šampūno putos tavo akyse ištirpsta.
Todėl labai norėčiau iš jūsų visų dovanos. Mūsų vandeniui ir jūrai. Gal galėtumėte naudoti ekologiškus skalbiklius? Darosi nedovanotina toliau naudoti aplinką stipriai teršiančius ploviklius. Praktiškai – nuodėmė.
Jūra neturi „Deep Clean“ technologijos, kurią turi fosfatais praturtinti plovikliai ir tablečių virškinimui gerinti neturi taip pat. Atsiminkite tai. Ir gal vis dar galėsite maudytis Baltijoje, nes šiltėjant klimatui joje gali pasidaryti tokia sriuba, kad maža nepasirodys. Ypač, kai bus kokie 35 laipsniai ant kranto.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
