Žinome, kad, aptikus retą ir saugomą rūšį, reikia nepasiduoti pagundai ją parsinešti namo – naikinti ir gadinti radvietės. Kaltininkas, neteisėta veika padaręs žalos saugomam objektui, privalo atlyginti visus nuostolius, o esant galimybei atkurti objekto būklę. Bet šiandien pakalbėkime apie būklę, kuri ištinka, kai randi saugomą rūšį ir jautiesi tikrai pakylėtai, ieškai, kam čia tą rūšį priduoti ir tik po kažkiek laiko paaiškėja, kad kaip ir nežinai, ką toliau daryti.
Dažniausiai žmonės, galvodami, kad aptiko retą rūšį, išties būna aptikę kažką greičiau jiems nematyto ir įdomaus, o rečiau – saugomo. Taip yra todėl, kad saugomos organizmų rūšys iš tiesų retos ir, kad jas pamatytų, net specialistai turi tolokai nukeliauti nuo urbanizuotų teritorijų. Tačiau ir kasdienėje mūsų aplinkoje jų pasitaiko, o grybaujant ar renkant vaistažoles tikimybė aptikti saugomą organizmą labai padidėja.
Tai ką gi daryti, jei radote tokią rūšį, kurią pamačius norisi sukviesti visus pasižiūrėti? Pirmiausia turėtumėte pasistengti nufotografuoti iš kelių pusių, tada įsidėmėti ryškius požymius: dydį, formą, kiekį, spalvą ar jų derinius, įvertinti kvapą, briaunų aštrumą, ribas ir pakraščius – kokie jie? Kaip organizmas juda? Koks elgesys jam būdingas ir skleidžiami garsai? Pasižymėkite radimo vietos koordinates. Tą galite padaryti žemėlapius su vietos nustatymu turinčioje programėlėje. Atsitraukiant įvertinkite, kokioje vietoje rūšį aptikote? Dažnai žmonės pamiršta dirvožemio ar miško tipą: smėlis ar durpė, spygliuočių ar lapuočių medynas, sausa ar drėgna vieta ir pan.
Apibūdinti organizmą galima su augalų, grybų, paukščių atpažinimo programėlėmis ar vartant rūšių pažinimo vadovus. Taip pat paranku kreiptis pagalbos ir į specialistus. Tik iki galo apibūdinę, galėsite įsitikinti, ar tai saugoma rūšis. Tai galite pasitikrinti Lietuvos Raudonojoje knygoje, kurios paskutinis leidimas išleistas 2021 metais, ją galite parsisiųsti puslapyje www.raudonojiknyga.lt. Šiuo metu knygoje – 566 organizmai. Didžiausia tikimybė, kad rasite retą varliagyvį. Jų saugome net 5 iš 13. Daugiau kaip 20 proc. šalies paukščių, žinduolių, roplių turi teisinę apsaugą, per 10 proc. augalų ir samanų, 6 proc. grybų ir tik 1,5 proc. vabzdžių.
Visi gali registruoti šias rūšis. Tam sukurta Saugomų rūšių informacinė sistema, pasiekiama adresu www.sris.biip.lt. Sistemoje reikia užpildyti rūšies stebėjimo anketą, nurodyti jos pavadinimą, individų skaičių, apibūdinti buveinę, vykdomą ūkinę veiklą, žemėlapyje pažymėti radvietę, įkelti nuotraukų, įvesti stebėjimo datą, po to palaukti, kol ekspertas peržiūrės ir patvirtins jūsų įrašą. Taip būsite prisidėjęs prie reto organizmo apsaugos.
Gauti įrašų apie saugomų rūšių radvietes gali Lietuvos Respublikos gyventojai, pateikę prašymą. Tokie prašymai taip pat svarstomi, nes kai kurių organizmų namų adresas yra jautri informacija.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
